Civilinio proceso kodeksas apibrėžia dydžius ir kokias konkrečias sumas galima išieškoti iš skolininko atlyginimo pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Civilinio proceso kodekso 736 str. nustato išieškų ribas, pabrėžtina, kad išieškų ribos taikomos tada, kai skolininkas gauna darbo užmokestį, neviršijantį Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo:
- išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
- visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
- pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.
Jeigu darbo užmokestis viršija Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimo dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, nebent ką kita nustato įstatymai ar teismas.
Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimo dydis yra skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje.
Taip pat svarbu yra tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 737 str. tos pačios išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės yra taikomos išieškant iš skolininkui priklausančių:
1) apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius;
2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas;
3) mokinių, studentų stipendijų;
4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę;
5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;
6) dividendų;
7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – Šalpos pensijų įstatymas);
8) pensijų išmokų;
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaita gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis ir tai yra taikoma tada, kai skolininko darbo užmokestis yra didesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).