Avanso grąžinimas po sutarties nutraukimo reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 6.99 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl rankpinigių turi būti rašytinis, priešingu atveju toks susitarimas negalioja. CK 6.100 straipsnyje nustatyta, kad jei už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Pavyzdžiui, jei paslaugų teikėjui perdavėte rankpinigius (avansą), tačiau dėl Jūsų kaltės buvo pažeista sutartis, perduotų rankpinigių susigrąžinti negalėsite. Jei už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
Teismų praktikoje yra reikšmingas avanso ir rankpinigių atskyrimo klausimais, nes priklausomai nuo to, kokią paskirtį atlieka mokėjimas, kyla ir skirtingos teisinės pasekmės sutarties nutraukimo atveju.
Rankpinigiai atlieka tris funkcijas:
1) mokėjimo – rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis;
2) įrodomąją – rankpinigiai perduodami sutarties sudarymui įrodyti, t.y. patvirtinta pagrindinės sutarties sudarymo faktą.
3) užtikrinamąją – rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties vykdymui užtikrinti. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
Susitarimas dėl rankpinigių yra tik tada, kai rankpinigiai atlieka visas tris paminėtas funkcijas. Jeigu bent vienos iš trijų funkcijų perduodama suma neatlieka, negalima laikyti, kad buvo susitarta dėl rankpinigių, todėl atitinkamai nekils ir padariniai, minėti anksčiau. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis CK 6.99 straipsniu, susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, visais atvejais turi būti rašytinis, o rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį.
CK 6.98 straipsnis numato, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.
Avansas taip pat atlieka mokėjimo funkciją, gali atlikti įrodomąją funkciją, tačiau skirtingai negu rankpinigiai, avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijas, t.y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, neturi gražinti dvigubos avanso sumos.
Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti.
Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.
Taigi, tais atvejais, kai preliminarioji sutartis yra įvykdoma, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį ir tokiu atveju perduodamą sumą galima laikyti avansu. Tačiau kadangi avanso sąvoka ir tikslus turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, kiekvienu atveju reikia vertinti, kokią funkciją atlieka avansas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti specifinių ypatumų ir nuo to priklausys, ar jis gali būti grąžinamas.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).