Ką daryti praleidus terminą palikimui priimti?
Visų pirma, svarbu žinoti, per kokį terminą reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Jei palikėjas mirė iki 2001 m. birželio 30 d., įpėdiniai dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Jei palikėjas mirė po 2001 m. birželio 30 d., įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo turi kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.).
Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena arba teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstamas miręs, įsiteisėjimo diena.
Praleidus terminą palikimui priimti (3 arba 6 mėn.), galima kreiptis į teismą (a) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba (b) dėl juridinio fakto nustatymo, jog asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti turtą.
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
• Teismas 3 mėn. terminą atnaujina tik esant objektyvioms ir iš tiesų svarbioms aplinkybėms, dėl kurių įpėdinis neturėjo galimybės laiku priimti palikimo (pvz., įpėdinis nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie palikėjo mirtį arba nežinojo, jog yra įpėdinis, turintis teisę į palikimą, turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo priimti palikimo ir kt.).
• Aplinkybės, jog įpėdinis, laiku sužinojęs apie palikėjo mirtį, 3 mėn. terminą praleido, nes gyvena užsienyje arba dėl intensyvaus darbo neturėjo laiko priimti palikimo, nėra laikomos objektyviomis priežastimis atnaujinti terminą palikimui priimti.
• Kreipiantis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo mokamas 50 Eur dydžio žyminis mokestis (jeigu pareiškimas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per e.teismas.lt, – 38 Eur).
Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti
• Pareiškėjas turi įrodyti, jog palikimą priėmė jį valdydamas, naudodamas ir / ar disponuodamas juo kaip savu.
• Įrodyti, kad asmuo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, gali padėti šios aplinkybės: (1) aktyvus rūpinimasis turtu (pvz., remontavimas, turto gerinimas ir pan.); (2) naudojimasis, disponavimas palikėjo daiktais; (3) mokesčių mokėjimas (pvz., komunalinių mokesčių, mokesčių sodų bendrijai mokėjimas, finansinis prisidėjimas prie daugiabučio renovacijos ir pan.); pasirūpintina duomenimis, jog asmuo mokėjo mokesčius 3 mėn. po palikimo atsiradimo, o jei palikimas atsirado iki 2001 m. birželio 30 d. – 6 mėn. po palikimo atsiradimo dienos (pastaba: archyvuose saugomi tik paskutinių 10 metų duomenys apie mokesčių mokėjimą (pvz., už vandenį, elektrą ir t. t.), taigi, jei nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, nepavyks teismui pateikti įrodymų dėl mokėtų mokesčių, nebent asmuo yra išsaugojęs mokesčių knygeles); (4) asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą paveldėtame būste (teismui pateikiama VĮ ,,Registrų centro” pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą); (5) liudytojų parodymai (geranoriškų kaimynų galima paprašyti, kad jie leistų asmeniui teismo prašyti iškviesti juos kaip liudytojus, kurie duotų parodymus, jog gali patvirtinti, kad paveldėtojas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti); (6) įrodymai, jog paveldimo nekilnojamojo turto adresu įpėdinis gaudavo korespondenciją, pensiją ir pan.; (7) kitos aplinkybės.
• Kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti, mokamas 50 Eur dydžio žyminis mokestis (jeigu pareiškimas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per e.teismas.lt, – 38 Eur).
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
