Viršvalandinio darbo užmokesčio dydis paprastai priklauso nuo to, kada buvo dirbta viršvalandžius.
Įprastai už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą naktį ar poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą švenčių dienomis (sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, sekmadienį ir pirmadienį krikščionių Velykų dienomis, gegužės 1-ąją, pirmąjį gegužės ir birželio sekmadienį, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją ir 2-ąją, gruodžio 24-ąją, 25-ąją, 26-ąją) – mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Atkreiptinas dėmesys, kad viršvalandžiai gali būti dirbami tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus šiuos atvejus: kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai siekiant užkirsti kelią nelaimėms, avarijoms, pavojams, ar siekiant likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes. Arba, kai yra būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai. Arba, kai yra numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
