Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.98 str. 1 d. nustato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (pavyzdžiui: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai; 2) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys ir kt.). Tuo tarpu avanso sąvoka CK nėra tiksliai apibrėžta, tik iš CK vartojamų sąvokų galima daryti išvadą, kad avansas – tai dalis daikto kainos, sumokamos daiktą įsipareigojusiam parduoti asmeniui.
Reikšmingas avanso ir rankpinigių atskyrimo klausimas, nes priklausomai nuo to, kokią paskirtį atlieka mokėjimas, kyla ir skirtingos teisinės pasekmės sutarties nutraukimo atveju. Teismų praktikoje yra išskirtos tokios rankpinigių funkcijos:
1) mokėjimo – rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis;
2) įrodomoji – rankpinigiai perduodami sutarties sudarymui įrodyti, t. y. patvirtinta pagrindinės sutarties sudarymo faktą;
3) užtikrinamoji – rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties vykdymui užtikrinti. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
Šių trijų funkcijų buvimas leidžia atskirti rankpinigius nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.
Taip pat pažymėtina, kad, remiantis CK 6.99 straipsniu, susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, visais atvejais turi būti rašytinis, o rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį.
Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma (tuo atveju, kai avansas buvo numatytas preliminariojoje sutartyje), tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį ir tokiu atveju jis turėtų būti grąžintas jį davusiai šaliai. Kita vertus, reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti.
Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 str.). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 str. 1 d.), nes neprieštarauja įstatymams. Taigi, tokiu atveju avansas neatliks mokėjimo paskirties, tačiau bus laikomas netesybomis ir, nors ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, jo grąžinti jį davusiai sutarties šaliai nereikės.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
