Testamento turiniui įtvirtinti keliami du pagrindiniai reikalavimai (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas):
- turinio teisėtumas. Neteisėtu laikomas toks testamentas, kurio nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Pavyzdžiui, prašymas išlaikyti iki gyvos galvos yra negalima testamento sąlyga, nes testamentas teisinius padarinius sukelia tik po testatoriaus mirties. Viešoji tvarka dažniausiai apibūdinama kaip valstybėje pripažįstamų pagrindinių principų visuma, kuria grindžiama teisinė sistema ir valstybės bei visuomenės funkcionavimas, o gera moralė – kaip kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos ir padorumo suvokimas;
- turinio suprantamumas. Nesuprantamu laikomas toks testamentas, jeigu negalima suprasti ir nustatyti tikrosios testatoriaus valios arba testamento turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą.
CK 5.36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta testatoriaus teisė testamente nustatyti sąlygą ar sąlygas, kurias turi įvykdyti įpėdinis, kad galėtų paveldėti, ar testamentinės išskirtinės gavėjas, kad galėtų gauti testamentinę išskirtinę. Taigi testamento sąlygos gali būti nustatytos tik apibrėžtam subjektų ratui – įpėdiniui ir testamentinės išskirtinės gavėjui, kurias šie turi įvykdyti po testatoriaus mirties. Teisinių pasekmių nesukelia sąlyga, kuri priklauso nuo trečio asmens valios.
Testamento sąlygos yra dviejų rūšių ir priklauso nuo to, kada jos turi būti įvykdytos:
- iki palikimo ar testamentinės išskirtinės priėmimo. Šiuo atveju svarbus palikimo priėmimo terminas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), nes tam, kad įpėdinis galėtų priimti palikimą, jis turi įvykdyti testamento sąlygą;
- jau priėmus palikimą ar testamentinę išskirtinę. Šiuo atveju įpėdinis, priimdamas palikimą, įsipareigoja sąlygą įvykdyti testamente nustatyta tvarka ir suinteresuoti asmenys gali reikalauti jos įvykdymo.
Be testamento sąlygų ir kitų įpareigojimų, testatorius testamente gali nustatyti ir kitus pageidavimus, kurie nėra privalomi įpėdiniui ir neturi įtakos paveldėjimui, t. y. net ir neįvykdžius pageidavimo, neatsiranda jokių teisinių padarinių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik pageidavimas sukurti prievolę negali būti vertinamas kaip pagrindas jai atsirasti. Paprastai tai būna pageidavimai dėl palikėjo laidojimo, dėl kūno po mirties perdavimo mokslo tikslams, dėl nepilnamečio vaiko globėjų asmeniui mirus ir kt.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
