Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnyje nustatyta, kad servitutas pasibaigia:
1) jo atsisakius;
2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;
3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;
4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;
5) išnykus servituto būtinumui (t. y. kai aplinkybės taip pasikeičia, kad daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant servitutu, pvz., nutiesus kelią iki žemės sklypo, dėl kurio buvo nustatytas servitutas);
6) suėjus senaties terminui.
Pažymėtina, kad šis pagrindų sąrašas yra baigtinis, t. y. servitutas negali baigtis kitais pagrindais nei nurodyta įstatyme.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
