Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be išimties, privalo teikti abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams ir savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, jog tėvų turtinės padėties bei realių vaiko poreikių aspektas yra reikšmingas sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau ne fakto klausimą, kas reiškia, jog priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra numatoma besąlyginė pareiga mokėti išlaikymą nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties.
Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant vaiko poreikių turinį ir apimtį. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai yra šie:
- vaiko amžius (ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų poreikiai skirtingi, todėl atitinkamai ir išlaikymo dydis turėtų būti diferencijuotas);
- vaiko sveikatos būklė (sergančio vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis);
- vaiko gabumai ir polinkiai (vaiko, kuris mokosi muzikos ar dailės poreikiai yra didesni, todėl ir išlaikymo dydis turi būti didesnis).
Išlaikymo dydį taip pat lemia ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydis negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinės galimybės. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio sprendžiama kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Jei vieno iš tėvų turinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą ir atvirkščiai, jei vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“ (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 708,4 Eur). Minėtasis išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, tačiau teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl nepilnamečio poreikių, prioritetas taikytinas ne tik būtiniausių, bet ir jo specialiųjų poreikių tenkinimui.
Apskaičiuojant vaikui reikalingą išlaikymo dydį patartina įvertinti šias išlaidas:
- dalis buto nuomos mokesčio (teismui pateikiama buto nuomos sutartis);
- dalis komunalinių mokesčių išlaidų (teismui pateikiama paskutinių mėnesių sąskaitų už šildymą, namo administravimą, vandenį, elektrą, atliekų tvarkymą ir kt. sąskaitos);
- išlaidos sveikatos priežiūrai (teismui pateikiama pažymos iš gydymo įstaigos apie vaiko sveikatos būklę, kvitai kiek išleidžiama vaistams);
- išlaidos mokymosi reikmėms;
- išlaidos maistui (maisto produktams parduotuvėje, pietums mokykloje, kavinėje);
- drabužiams ir avalynei;
- higienos priemonėms;
- buitinėms prekėms;
- visuomeniniam transportui ar kurui;
- internetui;
- telefonui (teismui pateikiami pinigų mokėjimo kvitai, apmokėtos sąskaitos faktūros ar mokėjimo pavedimai);
- Išlaidas kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui (teismui pateikiami bilietai į renginius, kino teatrą, lankytinas vietas, mokėjimo kvitai ar sąskaitos už papildomus vaiko užsiėmimus, būrelius, sporto klubą).
Jei prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 354,20 Eur) – papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia. Tuo atveju, jei reikalaujamo išlaikymo dydis viršija pusę minimalios mėnesinės algos, prašoma suma turi būti įrodoma pateikiant atitinkamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.
Atsižvelgiant į tai, jog per tam tikrą laikotarpį tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį – teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimu (pavyzdžiui vienas iš tėvų pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas ar priešingai, prarado darbą ir dėl to sumažėjo nuolatinės pajamos) arba su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų ar didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, laisvalaikio pramogoms). Įrodžius, jog bent viena iš paminėtų sąlygų egzistuoja, išlaikymo dydis (forma) gali būti didinamas arba mažinamas, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).