Viešumo principas beveik visose valstybėse pripažįstamas vienu iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų. Teisminės institucijos privalo suteikti visuomenei galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir teismo sprendimais, leisti patekti į posėdžių salę ir pan. Šiuo atžvilgiu esminė viešumo principo funkcija yra užtikrinti, kad nusikaltimų aukos ir visuomenė apskritai suprastų bausmių priežastis. Viešumo principo reikšmingumą baudžiamajame procese įrodo reguliavimo įtvirtinimas aukščiausiu tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu ir galima teigti, kad tai yra vienas iš valstybės išsivystymo rodiklių. Baudžiamojo proceso viešumas – tai atvirumas, informacijos apie baudžiamojo proceso eigą prieinamumas. Jis skirtas tam, kad visuomenė, jei norės, galėtų susipažinti su dominančia informacija, kuri naudojama vėlesnėms diskusijoms bei veiksmingai teismų ir teisėjų darbo kontrolei.
Viešumo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str.) yra glaudžiai susijęs su kitais konstituciniais principais, kurie papildo patį viešumo principą, paaiškina jo išimtis. Vienas iš konstitucinių principų, su kuriuo yra glaudžiai susijęs viešumo principas yra nekaltumo prezumpcija. Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta: ,,Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Akivaizdu, kad be apribojimų taikant viešumo principą kyla didelė rizika pažeisti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, žmogaus garbę bei orumą, perdėtas spaudos dėmesys gali daryti spaudimą teismo darbui, o kartu ir turėti įtakos teisėjų nepriklausomumui bei nešališkumui.
Nekaltumo prezumpcija yra vienas iš svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje principų. Tai – oficiali teisinė asmens padėtis, kurią valstybė ir visuomenė privalo gerbti, jos paisyti. Nuostata dėl asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja nuo tada, kai teismas viešai Lietuvos Respublikos vardu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paskelbia baudžiamojo kaltinimo asmeniui teisėtumą bei pagrįstumą ir pripažįsta jį kaltu. Vienas iš šio principo aspektų yra labai susijęs su viešumo principu – teisėsaugos ar kiti valstybės pareigūnai, informuodami visuomenę apie nusikalstamų veikų tyrimą negali šios informacijos pateikti taip, kad susidarytų įspūdis, jog tam tikro asmens kaltumu nėra abejojama, nors dėl šio asmens kaltumo teismas dar nėra priėmęs sprendimo. Tai reiškia, kad valstybės institucijos bei pareigūnai turi paskelbti viešą informaciją apie bylos aplinkybes taip, kad būtų gerbiamos asmenų teisės bei laisvės. Todėl išankstiniai pareiškimai apie kaltę be teismo sprendimo pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Taigi viešumo ir nekaltumo prezumpcijos principų ryšys yra tiesioginis.
Viešumo principo įgyvendinimas baudžiamajame procese neatsiejamas nuo teisės į teisingą bei sąžiningą teismą. Galima teigti, kad ir šie principai yra tiesiogiai susiję, tai tarsi dar vienas garantas, kad asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu, bus suteiktos visos įstatymų garantuotos teisės nebūti nepagrįstai ir neteisingai nuteistam. Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtina asmens kaltinamo padarius nusikaltimą, teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Taip sudaromos procesinės garantijos objektyviai, visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir teisingai ją išspręsti, tikimąsi teismo sprendimo, atitinkančio įstatymų reikalavimus bei užtikrinančio žmogaus teisių ir laisvių gerbimą.
Vykstant baudžiamajam procesui dažnai konkuruoja šios nuostatos – baudžiamojo proceso viešumas ir privataus gyvenimo neliečiamumas. Šį prieštaravimą galima laikyti ypatingu viešųjų ir privačių principų susidūrimo baudžiamajame procese atveju. Visiškai pašalinti šio prieštaravimo neįmanoma, vienintelis būdas – ieškoti priimtino kompromiso tarp konkuruojančių interesų. Tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas įtvirtina galimybę rengti uždarą teismo posėdį tais atvejais, kai gali būti pagarsintos žinios apie privatų gyvenimą. Tai yra saugiklis, kuris užtikrina, kad viešumo principas neveiktų valstybėje neribotai, gerbtų privačią asmenų erdvę.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aktyvi masinė medija darydama įtaką viešajai nuomonei, taigi ir teismams, turintiems spręsti kaltinamojo kaltės klausimą, gali nepalankiai paveikti proceso teisingumą. Viešumo principas pasižymi tuo, jog suponuoja teismo pareigą bylą išnagrinėti ir galutinį sprendimą priimti nešališkai. Vadovautis principu, kad prieš įstatymą ir teismą visi asmenys yra lygūs.
Baudžiamojo proceso viešumo principas apima ne tik piliečių galimybę patekti į teismo salę (asmenims nuo 16 m.), bet ir visuomenės informavimą apie teismo posėdžio eigą naudojant žiniasklaidos ar kitas visuomenės informavimo priemones. Visuomenės poreikis žinoti apie teisingumo vykdymą valstybėje yra suprantamas ir paaiškina didelį susidomėjimą rezonansinėmis bylomis. Žiniasklaidos funkcija yra informuoti visuomenę apie įvairias gyvenimo sritis, tarp jų, ir teismų veiklą. Visgi, vykdant visuomenės informavimą labai svarbu neskleisti nepagrįstos informacijos bei nepripažinti kaltinamųjų kaltais dar prieš priimant teismo sprendimą. Žiniasklaidos nulemtas didelis visuomenės susidomėjimas tebesitęsiančiomis bylomis gali daryti įtaką teismų darbui, kelti spaudimą teisėjams priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tokiu būdu spauda ir socialiniai tinklai gali turėti įtakos teismo nešališkumui pagal Konvencijos 6 str. 1 dalį, taip pat nekaltumo prezumpcijai, įtvirtintai 6 str. 2 dalyje.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad viešumo principas baudžiamajame procese yra itin svarbus formuojant visuomenės nuomonę apie teisingumo vykdymą valstybėje. Iš dalies šį principą įgyvendina žiniasklaida, kuri veikia kaip jungtis tarp plačiosios visuomenės ir teismų bei teisėsaugos institucijų. Neribotai taikant viešumo principą žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose objektyvi informacija apie teismų ar ikiteisminių institucijų veiklą gali būti iškreipta. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti faktais pagrįstą, objektyvų, nešališką, be iš anksto žiniasklaidos suformuotos neigiamos nuomonės apie kaltinamuosius asmenis, teismo proceso viešinimą.
Tekstą parengė VU Teisės klinikos konsultantas Žilvinas Ūdra.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
