Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato galimybę sudaryti tiek vedybinę, tiek ikivedybinę sutartis: vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Ši sutartis ne tik palengvina turto dalybas skyrybų atveju, bet ir padeda apsaugoti turtą (jo dalį) nuo ateityje galinčių atsirasti sutuoktinio skolų, t.y. esant išieškojimo procedūrai į šią turto dalį antstolis negali nukreipti išieškojimo. Vedybinėje sutartyje galima numatyti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Galima susitarti tiek dėl viso turto režimo, tiek dėl jo dalies, taip pat dėl esamo ir būsimo turto. Vedybų sutartyje galima nustatyti ir kitas teises ir pareigas: tarpusavio išlaikymą, turto padalijimo tvarką ir kt.
Vedybinė sutartis privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinta notaro, nesilaikant nustatytos formos sutartis bus laikoma negaliojančia. Sudaryta ir notaro patvirtinta sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, tik sutartį įregistravus ji gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
