Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsniu, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę. Tačiau svarbu žinoti, jog jeigu sutuoktiniai turėjo bendrų vaikų – uždrausti pasilikti santuokinę pavardę negalima.
Kaltės prezumpcija nustatoma CK 3.60 straipsnio 3 dalyje:
Sutuoktinio kaltė preziumuojama (t.y. laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip), jei:
1) Sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą;
2) Sutuoktinis yra neištikimas;
3) Sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais;
4) Sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina.
Sutuoktinio kaltė gali pasireikšti ir kitais pagrindais: konfliktišku charakteriu, pinigų švaistymu, bendrų sutuoktinio pareigų nesilaikymu, girtavimu, nepagarbos sutuoktiniui demonstravimo ir pan. Taip pat sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.
Sutuoktiniui, kuris teigia, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tenka įrodinėti, kad kito sutuoktinio kaltė lėmė santuokos iširimą. Jeigu kitas sutuoktinis nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, jis turi teisę prieštarauti ir įrodinėti, jog ir kito sutuoktinio veiksmai turėjo įtakos santuokos iširimui (CK 3.61 straipsnis). Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, gali pripažinti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
