Pastaruosius keletą metų visą pasaulį sukausčiusi epidemija dažną asmenį privertė apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose. Nors sveikatos priežiūros specialistams keliami ypatingi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tačiau tam tikrais atvejais paciento brangiausioms turimoms vertybėms – sveikatai ir gyvybei, gali būti padaroma žala.
Kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas galima apibrėžti kaip prieinamas, saugias, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugas, kurias tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas.
Kas ir kur gali kreiptis patyrus žalą?
Jei po apsilankymo pas gydytoją paciento sveikata pablogėja, arba pacientas miršta, tai pacientas arba paciento nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) arba kiti asmenys, kuriuos pacientas patyręs žalos išlaikydavo, turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija). Komisija, tai prie Sveikatos apsaugos ministerijos veikianti institucija, kurios veiklos tikslas yra konstatuoti pacientų sveikatai padarytą žalą ir nustatyti kompensacijos už ją dydį. Tai yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams nagrinėti, t.y. prieš kreipiantis į teismą būtina kreiptis į Komisiją.
Kas yra neišvengiama žala?
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atlyginama ne bet kokia žala, o tik tokia, kuri nėra neišvengiama. Neišvengiama žala yra tokia žala, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1. Tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Pavyzdžiui, situacija, kai asmuo užsikrečia COVID-19 liga sveikatos priežiūros įstaigoje ir ligos nėra galimybės išvengti net ir taikant visas prevencines priemones, tačiau mirties priežastimi tampa ne COVID-19 liga, bet paciento gretutinės ligos (byla Nr. e2A-307-1120/2022).
2. Tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių.
3. Tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių.
Pažymėtina, kad žala gali būti atlyginama jeigu nebus nustatyta, kad pacientas sąmoningai arba dėl didelio neatsargumo nevykdė vienos ar kelių Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytų pareigų, jei šias pareigas įvykdžius žala nebūtų buvusi padaryta. Įstatyme įtvirtintos būtent šios pareigos:
1. Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais.
2. Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.
3. Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.
4. Taip pat žala gali būti atlyginama jeigu nenustatyta, kad pacientas sąmoningai (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo nesilaikė paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei jų laikantis žala nebūtų buvusi padaryta.
Kaip nustatomas atlyginamos žalos dydis?
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žalos dydžiai yra nustatomi Vyriausybės patvirtintų teisės aktų nustatyta tvarka. Komisija turtinę žalą nustato pagal:
1. Tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl pacientui padarytos žalos. Tai gali būti išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams, medicinos priemonėms (prietaisams).
2. Netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Į šiuos nuostolius įskaičiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dėl to, kad padaryta žala pacientui.
Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę. Skiriant šiuos balus, vertinama prašymo pateikimo dieną esanti paciento sveikatos būklė pagal, paciento medicinos dokumentuose nurodytą informaciją apie pacientui nustatytą neįgalumą, išlikusio darbingumo lygį ir (ar) specialiuosius poreikius. Balai yra sudedami ir padauginami iš balo vertės, kuri šiai dienai yra lygi 100 eurų. Taigi, pateikiami keletas pavyzdžių, kokie balai ir kokia balų vertė yra numatyta už tam tikrą neturtinę žalą:
1. Jeigu pacientui nustatomas lengvas neįgalumas ir jo iki žalos atsiradimo nebuvo nustatyta, tai neturtinės žalos atlyginimo kriterijų skiriami balai yra lygūs 70 – šį skaičių padauginus iš 100 eurų, gaunama 7000 eurų dydžio neturtinės žalos išmoka.
2. Jeigu buvo patirtos fizinės kančios (įskaitant skausmą) nuo vienos savaitės iki trijų mėnesių, kuriam gydyti buvo skirti vaistiniai preparatai, išskyrus narkotinius preparatus, skiriamas balas yra lygus 1, todėl neturtinės žalos išmokos dydis būtų 100 eurų.
3. Atvejais, kai sutrikdoma sveikata ir asmeniui taikomas laikinasis nedarbingumas ir jo trukmė trunka nuo 181-364 dienų – 1500 eurų.
4. Mirties atveju, kai miręs pacientas yra asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą vaikas – 10 000 eurų, sutuoktinis – 7000 eurų, mama arba tėvas – 5000 eurų, kitas giminaitis – 1000 eurų.
Kreipimosi į Komisiją tvarka ir terminai
Siekiant, kad žala būtų atlyginta, Komisijai būtina pateikti prašymą raštu. Po 2020 m. sausio 1 d. įsivyravus „žalos be kaltės“ modeliui nebereikia įrodinėti, kad paciento sveikatai padaryta žala, ar kad ją padarė būtent konkretus gydytojas savo veiksmais, tačiau teikiantis prašymą asmuo gali pateikti dokumentus patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes. Jei prašoma turtinės žalos atlyginimo – išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikti būtina. Jeigu pacientas, kuriam padaryta žala yra miręs ir dėl žalos atlyginimo kreipiasi tokią teisę turintys asmenys, kartu su prašymu pateikiami ir dokumentai įrodantys ryšį tarp paciento ir pareiškėjo, pvz., gimimo liudijimas ar santuokos liudijimas.
Komisija sprendimą dėl žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui. Komisijai priėmus sprendimą, per 30 dienų nuo jo priėmimo, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalos atlyginimo sumą perveda į prašyme nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.
Jei Komisijos sprendimas paciento ar jo artimųjų netenkina – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą.
Tokia žalos atlyginimo tvarka buvo priimta siekiant pacientui greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą. Taip pat tikimąsi, kad naudojantis „žalos be kaltės“ modeliu tvirtės pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų pasitikėjimas vienas kitu ir bus išvengta teisminio ginčų sprendimo kelio.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją (https://teisesklinika.lt/).
