Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę bet kuriam tapti plačiai girdimu informacijos skleidėju. Internetas leidžia pasiekti dar didesnę skaitytojų auditoriją negu tradiciniai laikraščiai. Tačiau šios galimybės įpareigoja.
Komentarai Facebook’e ar naujienų svetainėse gali būti laikomi ne tik neobjektyvaus turinio ar melaginga informacija, bet ir įžeidžiančia nuomone. Tokiais komentarais gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės į garbę ir orumą, įmonių dalykinė reputacija ir prestižas. Taigi, prieš išreiškiant požiūrį internete ir spaudžiant send mygtuką, turėtų kilti klausimas, kokios yra teisinės atsakomybės už viešus pasisakymus internete ribos.
Svarbu tai, kad internete paskleistos informacijos gavėjas negali vertinti tradiciškai svarbių neverbalinių kalbos elementų, tokių kaip sakančiojo intonacija ar emocija. Tačiau internetinė kalba nėra bespalvė. Esame puikiai įvaldę interneto simbolius emocijoms išreikšti. Pavyzdžiui, 2011 m. „Apple“ pristatė emoji klaviatūrą. Tai žinutėse naudojami simboliai ir paveikslėliai, praturtinantys kalbą. Pirmieji emoji atspindėjo žmogaus veido išraišką, tačiau dabar jų suskaičiuojama keli šimtai. Tarp vartotojų kai kurie simboliai turi ir perkeltines reikšmes, tiesiogiai nesusijusias su paveikslėliu. Šiuos simbolius turėtų vertinti ir teismai.
Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje kaltinamasis gynėsi pateikęs subjektyvią nuomonę, požiūrį į nukentėjusio asmens vykdomą veiklą, kuris reiškė ironiją ir paties teksto autoriaus nerimtą požiūrį į išsakytas mintis. Tai kaltinamasis motyvavo tuo, kad pasakyme naudojo šypsenos simbolius „:-)))“, frazę „darau prielaidą“. Tiesa, teismas atmetė tokius kaltinamojo argumentus.
Skelbiant komentarus internete kyla pareiga gerbti kitų teises. Komentarai elektroninėje erdvėje gali pažeisti tiek asmens garbę, tiek orumą. Šios teisės dažniausiai ginamos civiline tvarka prašant atlyginti neturtinę žalą. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje nepilnametis bendraklasiams dalijo (siuntinėjo) internetinį adresą, kuriame iliustruojama pornografinio turinio medžiaga, rašomi žeminantys keiksmažodžiai. Byloje buvo nustatyta, kad nuorodą paspaudęs ir turinį pamatęs kitas vaikas tapo uždaresnis, suprastėjo jo mokymosi rezultatai. Teismas pripažino, kad vaikas buvo įžeistas, ir priteisė 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš nuorodas platinusio nepilnamečio tėvų. Šiurkščiai pažeistos asmens garbės ir orumo teisės internete gali būti ginamos ir kraštutinės, t. y. baudžiamosios teisės, priemonėmis.
Dar vienoje byloje kaltinamasis buvo nuteistas 1506 eurų bauda už tai, kad nuolatos ir viešai tyčiojosi iš krikščionių religijai priklausančių asmenų, niekino, skatino ir kurstė neapykantą jiems. Kaltinamasis savo Facebook’o paskyroje paviešino kryžiaus nuotrauką su komentaru: „Kaip Jums tai patinka. Zombių ir vampyrų religija!“ Kiek vėliau kaltinamasis publikavo kitą nuotrauką, kurioje vaizduojama moteris su kirviu vienoje rankoje, o kita prilaikanti kruviną nukirstą kiaulės galvą. Prie nuotraukos parašytas komentaras: „Artėja pabaiga krikščionims“. Teismas pripažino, kad komentarai Facebook’e ne tik pažeidžia religinės bendruomenės garbę ir orumą, bet ir diskriminuoja pačią religinę bendruomenę.
Iš pateiktų situacijų galime matyti, kad neturtinės žalos dėl elgesio internete dydis yra skirtingas ir vertinamas konkrečios bylos kontekste. Galima daryti išvadą, kad teismai iki šiol griežtai vertino komentarų internete pobūdį, t. y. nagrinėjo sakinių struktūrą, jų stilių ir prasmę. Daugėjant bylų dėl elgesio internete, teismai turės vertinti ir „internetinę kalbą“, atsižvelgdami į emoji, kitus internetinės kalbos elementus. Stebėsime ir lauksime pirmųjų precedentų.
Edgaras Lisica, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas.
