Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra mokestis, kurį privalo mokėti tiek nuolatiniai, tiek nenuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Nuolatiniai gyventojai turi mokėti GPM nuo visų savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jų šaltinis yra Lietuvoje, ar iš užsienio valstybėje. Nenuolatiniai gyventojai GPM moka tik nuo Lietuvoje gaunamų pajamų.
GPM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiškinama ir reglamentuojama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ). Tai teisės aktas, kuriame nustatomos taisyklės ir procedūros, kuriomis vadovaujamasi apskaičiuojant GPM sumą ir jos mokėjimo tvarką. Šis įstatymas įtvirtina ir apibrėžia pagrindines sąvokas, taikomas apmokestinimo normas, bei numato galimas išimtis ar lengvatas.
Neretai laikantis įstatymo numatytų terminų ir kasmet deklaruojant pajamas vieni asmenys išvysta mokesčio permokos grąžinimą ir džiaugiasi šiomis pajamomis, o kiti deklaravę pajamas stebisi ir piktinasi, kad reikia netikėtai sumokėti GPM nepriemoką. Iš kur ji atsiranda?
Neapmokęstinamas pajamų dydis
Mokesčius nuo darbo pajamų kartais sunku perprasti, kadangi GPMĮ Lietuvoje turi gana daug išlygų. GPM Lietuvoje yra progresinis mokestis – tai reiškia, kad daugiau uždirbantys moka daugiau, o mažiau uždirbantys moka mažiau.
Analizuojant išskirtinai nuo darbo pajamų mokamą GPM svarbi yra neapmokęstinamo pajamų dydžio (NPD) sąvoka. NPD yra taikomas tik su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Tai yra pajamų dydis, nuo kurio GPM mokėti nereikia, tačiau labai svarbu perprasti jo skaičiavimo esminius momentus.
NPD taiko darbdavys pagal darbuotojo prašymą, apskaičiuodamas darbo užmokestį ir mokėtinas su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius. Tai reiškia, kad darbuotojas turi galimybę patiems nuspręsti, ar nori, kad jo darbo užmokesčiui būtų taikomas NPD, ar ne.
Jei darbuotojas pasirenka NPD taikyti, GPM yra skaičiuojamas tik nuo dalies pajamų ir yra taikoma tokia formulė GPM = (MMA – NPD) x 20 proc. Pavyzdžiui, jei darbuotojas uždirba minimalią mėnesinę algą (nuo 2024 m. sausio 1 d. tai yra 924 Eurai brutto), bus taikomas 747 Eur. mėnesinis NPD. Tokiu atveju mokėtinas GPM būtų apskaičiuojamas taip: (924 Eur – 747 Eur.) x 20proc. = 35.40 Eur. Taigi, mokėtinas GPM būtų 35,40 Eur.
Tuo tarpu, jeigu darbuotojas pasirinktų netaikyti NPD, GPM būtų skaičiuojamas nuo visų pajamų t.y. nuo 924 Eur. ir sudarytų 184,8 Eur.
Taigi, netaikant NPD, darbuotojas gauna mažesnį atlyginimą į rankas. Tačiau šie pinigai nėra prarandami, o tiesiog yra sumokami į valstybės biudžetą. Deklaravus pajamas, atsiranda permoka, kuri susidaro dėl per didelio sumokėto GPM, apskaičiavus darbuotojui priklausantį metinį NPD.
Kuo skiriasi mėnesinis ir metinis NPD?
Mėnesinis
Jei darbuotojo atlyginimas yra minimalus ar mažesnis, maskimalus vieno mėnesio NPD gali būti 747 Eur. Jei darbuotojo, kuris nėra riboto darbingumo, atlyginimas yra didesnis nei minimalus, bet ne didesnis nei 2 167 Eur. NPD apskaičiuojama pagal formulę: NPD = 747 – 0,5 x (darbo užmokestis brutto – 924eur). Pavyzdžiui, jeigu mėnesinis darbo užmokestis yra 1 500 Eur. brutto, mėnesio NPD atrodytų taip: 747 – 0,5 x (1 500 Eur. – 924 Eur.) = 459 Eur.
Jei darbuotojo atlyginimas yra didesnis nei 2167 Eur., NPD yra apskaičiuojamas remiantis tokia formule: NPD = 400 Eur. – 0,18 x (darbo užmokestis brutto – 642 Eur.). Pavyzdžiui, jeigu mėnesinis darbo užmokestis yra 3000 Eur. brutto, mėnesio NPD atrodytų taip: 400 Eur. – 0,18 x (3 000 Eur. – 642 Eur.) = -24,44 Eur. Gavome neigiamą NPD, o tai reiškia, kad NPD būtų netaikomas ir jo dydis yra 0. Asmuo uždirbantis 3 000 Eur. brutto, moka GPM nuo visos priskaičiuotos sumos.
Metinis
Metinis GPM yra skaičiuojamas pagal metinę asmens darbo užmokesčio sumą t.y. gyventojų metines pajamas (toliau GMP). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu turite keletą darboviečių, jų pajamos bus susumuotos, tačiau jeigu pateiksite darbovietėms prašymus taikyti NPD, jos jį taikys neatsižvelgdamos viena į kitos duomenis, nes tokių duomenų gauti tiesiog negali.
Taisyklės skaičiuojant metinį GPM yra ganėtinai paprastos:
- Taisyklė nr 1. Asmenims, kurių GMP yra 12 MMA ar mažesnės (t.y. ne didesnės kaip 11 088 Eur. ) taikomas metinis NPD yra 8 964 Eur.
- Taisyklė nr 2. Jei GMP didesnės nei 12 MMA, bet mažesnės nei 26 004 Eur. per metus, metinis NPD yra lygus 8 964 – 0,5 × (GMP – 11 088 Eur.).
- Taisyklė nr 3. Jei GMP didesnės nei 26004 Eur., metinis NPD yra lygus 4 800 – 0,18 × (GMP – 7 704 Eur.).
Apibendrinant reikia suprasti, kad mėnesinis NPD apskaičiavimas ir metinis NPD apskaičiavimas gali skirtis, o taip atsitikus gali susidaryti GPM permoka arba nepriemoka deklaravus pajamas.
Netikėtumai, kurie slepiasi sudarius daugiau nei vieną darbo sutartį
Matome, jog kuo daugiau su darbo santykiais susijusių pajamų gauna asmuo, tuo mažesnis taikomas NPD. Dėl šios priežasties, nepriemokos deklaravus pajamas dažniausiai atsiranda jeigu asmuo turi keletą darboviečių. Neteisingai priataikius NPD keliose darbovietėse darbuotojai neretai piktinasi, jog „darbovietės neapsimainė informacija ir neteisingai suskaičiavo mokesčius”, tačiau iš tiesų darbovietės viena apie kitą gali ir nežinoti, o buhalterija vadovaujasi išskirtinai tik darbuotojo pateiktu prašymu taikyti arba netaikyti NPD skaičiuojant darbo užmokestį. Jei darbuotojas turi tris darbovietes, kuriose, pavyzdžiui, uždirba minimalų atlyginimą ir visose jose pritaikys NPD, deklaravus pajamas gali susidaryti nemaža GPM nepriemoka. Iš tiesų NPD tikslinga taikyti tik vienoje darbovietėje, kadangi joje NPD bus apskaičiuojamas nevertinant jokių kitur gaunamų pajamų. Perskaičiavus metinį NPD jums gali būti grąžinta permoka.
Pažymėtina, kad gali nutikti taip, kad vienoje darbovietėje taikius NPD, o kitoje netaikius, vistiek atsiras GPM nepriemoka. Ji atsiranda tada, kai NPD vienoje darbovietėje buvo taikomas pagal mažesnį užmokestį (taiga buvo taikomas didesnis NPD), tačiau sudėjus abiejų darboviečių priskaitytus darbo užmokesčius, asmens metinis NPD jau būtų skaičiuojamas ne pagal pirmą, o pagal antrą taisyklę. Esant tokiai situacijai atsitinka taip, kad darbovietė vertinusi savo priskaitymus skaičiavo teisingai, bet gyventojas per kelias darbovietes uždirbęs daugiau peržengė 12 MMA sumą ir jo mokėtina mokesčio suma padidėjo. Tokiu atveju, permoką[u1] reikės įmokėti į biudžetą.
Taikyti ar netaikyti NPD sudarius darbo sutartį?
Jeigu gyventojas turi vieną darbo sutartį ir dirba tik su ja – netikėtumų taikant NPD neturėtų būti. Tačiau, jeigu darbo santykių asmuo turi daugiau nei vieną (arba jei papildomai turi individualios veiklos pažymą ir gauna pajamų dirbant savarankiškai), iš tiesų gali atsirasti painiavos. Tokiu atveju, jeigu asmuo deklaravęs pajamas nenorėtų pamatyti mokestinės nepriemokos, jam reikėtų teikti prašymus darbo užmokestį priskaitančioms buhalterijoms NPD netaikyti. Tuomet deklaravus pajamas, tikėtina, kad gyventojas atgaus savo mokestinę permoką.
Naudingos nuorodos:
Sodra.lt pateikia darbo vietos skaičiuoklę, kurioje automatiškai paskaičiuojamas jūsų konkrečiu atveju taikytinas NPD: https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle
VMI pateikia skaičiuoklę, kurioje galite įsivertinti savo metinį NPD: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle
Šis straipsnis paruoštas remiantis 2024 01 01 įsigaliojusia NPD apskaičiavimo tvarka.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Indrė Prichockaitė.
