Darbo santykiuose įprasta, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą arba pats siūlo darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tačiau Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, bet yra tai pateisinančios priežastys.
Šias priežastis numato Darbo kodekso 57 str. 1 d.: 1) darbdaviui pasikeitė darbuotojo darbo poreikis; 2) darbuotojas nepasiekia su darbdaviu sutartų darbo rezultatų; 3) darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis; 4) darbuotojas nesutinka tęsti darbo santykių naujoje įmonėje, kuri nusipirko buvusį verslą ar jo dalį; 5) teismas priima sprendimą likviduoti darbdavio įmonę arba įmonės savininkai nusprendžia pabaigti įmonę. Toliau apžvelgiami pagrindai ir procedūros, kurias turi atlikti darbdavys jei nori nutraukti darbo sutartį.
Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojo atliekama funkcija tampa nebereikalinga
Darbdaviui gali tapti nebereikalinga darbuotojo atliekama darbo funkcija dėl įvairių priežasčių (technologijų vystymasis, pasikeitusi situacija ekonomikoje, paklausos sumažėjimas, sprendimas pakeisti veiklos kryptį, darbovietės struktūriniai pertvarkymai ir kt.). Svarbu, kad šios priežastys būtu realios, turi būti tiesioginis priežastinis ryšys su konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos funkcijos nereikalingumu, šių priežasčių poveikis turėtų būti pakankamai didelis, kad pagrįstų darbo vietos nereikalingumą ir aplinkybės negali būti fiktyvios, turinčios tikslą tik pagrįsti nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (LAT nutartis byloje e3K-3-152-248-2020).
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu tik jeigu per nustatytą įspėjimo laikotarpį nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti kitą darbo vietą, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra – darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-617/2212). Darbdavys nėra įpareigotas pasiūlyti darbuotojui identiškų darbo sąlygų po perkėlimo (LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-370-313/2015).
Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl nepasiektų darbo sutartyje sutartų rezultatų tik jeigu:
1) prieš tai darbuotojui raštu buvo nurodyti ir paaiškinti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai;
2) tarp darbuotojo ir darbdavio buvo sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai;
3) suėjus rezultatų gerinimo plane numatytam terminui sudaryto plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.
Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis
Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbuotojas arba toliau dirba tomis pačiomis sąlygomis, arba darbdavys įteikia jam įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Draudžiama nutraukti darbo sutartį tokiu atveju, kai darbuotojas nesutinka pakeitus darbo sutartį dirbti už sumažintą darbo užmokestį. Būtinosios darbo sąlygos suprantamos kaip: darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė. Kitos sąlygos, pavyzdžiui, išbandymo laikotarpis, susitarimas dėl ne viso darbo laiko, tampa privalomas tik tuo atveju, jeigu jos įtrauktos į šalių sudarytą darbo sutartį. Šį pagrindą galima taikyti tik tuo atveju, kai darbdavys gali pagrįsti savo pasiūlymą keisti nurodytas darbo sąlygas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.
Darbo sutarties nutraukimas, kai keičiasi darbdavys
Situacijoje, kai verslas ar jo dalis perduodama, darbuotojo darbo santykiai turi tęstis verslo perėmėjo įmonėje, bet darbuotojas turi teisę atsisakyti joje dirbti (DK 57 str. 1 d. 4 p.). Darbuotojui raštu pareiškus, kad nesutikimą su darbo santykių tęstinumu, verslo ar jo dalies perdavėjas turi teisę nutraukti darbo sutartį jį įspėdamas ir išmokėdamas išeitinę išmoką.
Įspėjimas apie nutraukiamą darbo sutartį, išeitinė išmoka
Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės įpareigoja darbdavį įspėti darbuotoją apie būsimą atleidimą. Įspėjimas turi būti įteiktas prieš dvi savaites darbuotojams, kurie dirba trumpiau nei vieneri metai, o darbuotojams, kurie dirba ilgiau nei vieneri metai, jei jiems netaikomas ilgesnis įspėjimo terminas – vienas mėnuo.
Atleidžiant darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 str. 1 d., jei darbuotojas dirba ilgiau nei vienus metus, jam turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu trumpiau negu nei vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojui taip pat gali priklausyti ilgalaikio darbo išmoka, jei jis toje pačioje darbovietėje 5 ir daugiau metų. Dėl šios išmokos skyrimo reikia kreiptis į „Sodra“.
Kiti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kai nėra darbuotojo kaltės yra numatyti kituose Darbo kodekso straipsniuose ar kituose teisės aktuose.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją.
