Toliau kalbama tik apie garso įrašus, kurie yra padaryti kitam asmeniui nežinant, kad pokalbis yra įrašinėjamas. Be to, kalbama tik apie garso įrašų panaudojimą civiliniame procese.
Įstatyme nėra tiesioginio atsakymo, ar galima naudoti garso įrašus, tačiau šiuo klausimu yra suformuota gana plati teismų praktika. Teismas, vertindamas, ar garso įrašas yra priimtinas įrodymas konkrečioje byloje, atsižvelgia į garso įrašo padarymo aplinkybes, garso įrašo padarymo tikslus, garso įrašo padarymo laiką ir vietą, tarp kokių asmenų daromas garso įrašas ir kt.
Yra atvejų, kai garso įrašas gali būti vienintelis įrodymas civiliniame procese, pvz., psichologinio smurto namuose atveju. Vykstant kivirčams tarp sutuoktinių dažniausiai tai žinoma tik jiems patiems. Tokiu atveju garso įrašas, kuriame užfiksuotas psichologinis smurtas šeimoje, paprastai vertinamas kaip tinkamas ir priimtinas įrodymas teisme.
Taip pat galimi atvejai, kai garso įrašas daromas ne įrodinėjimo teisme tikslais, tačiau vėliau teisme yra pateikiamas kaip įrodymas. Pavyzdžiui, du verslo partneriai susitinka kavinėje aptarti būsimo sandorio sąlygų ir vienas iš partnerių, norėdamas turėti išsamią pokalbio išklotinę ir nepraleisti nei vienos aptartos sąlygos, pokalbį įrašo. Vėliau iš sandorio kilus ginčui vienas iš partnerių pateikia garso įrašą teismui. Toks garso įrašas taip pat turėtų būti priimtas, nes jis padarytas viešoje vietoje (kavinėje), verslo tikslais, atskleidžia ikisutartinių santykių esmę.
Taigi, garso įrašo leistinumas civiliniame procese gali priklausyti nuo daugybės aplinkybių, tačiau vien faktas, kad garso įrašas buvo padarytas negavus kito asmens sutikimo, savaime nereiškia, kad šis įrašas yra neleistina įrodinėjimo priemonė.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
