LR Civiliniame kodekse numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi vidurinėje mokykloje, profesinėje mokykloje, studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Tačiau privalomas išlaikymas yra numatytas vaikams, kurie yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pareiga remti pilnamečius vaikus, siekiančius įgyti atitinkamą išsilavinimą, kildinama iš atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio.
Pagal įstatymą, sulaukęs 18 metų, pilnametis vaikas pats kreipiasi į teismą dėl išlaikymo iš vieno (ar abiejų) tėvų priteisimo. Problema kyla tuomet, kai vaikas baigia vidurinę mokyklą, bet dar nėra profesinės mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos nuolatinės studijų formos studentas, nes būtent šios sąlygos užtikrina vaiko teises į išlaikymą. Todėl kyla klausimas, ar turi būti mokamas išlaikymas pereinamuoju mokymosi įstaigų keitimo laikotarpiu? Šią situaciją galime tapatinti su privalomuoju sveikatos draudimu – valstybės lėšomis yra draudžiami visi Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. Jei šiems jaunuoliams mokslai baigiasi vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu jie yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Iš to darytina išvada, kad iki pat vasaros pabaigos jie turi moksleivio/studento statusą. Tikėtina, kad šis pavyzdys pagal analogiją gali būti taikomas ir išlaikymo atveju, kuomet pilnametis vaikas gali pretenduoti į išlaikymą pereinamuoju mokymosi įstaigų keitimo laikotarpiu.
Pilnamečio vaiko išlaikymas priklauso nuo paramos būtinumo bei tėvų finansinių galimybių, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį. Itin svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Todėl šiuo atveju yra svarbios ir paties vaiko gaunamos pajamos ar galimybės jų gauti (galimybė dirbti, gauti tam tikras pašalpas ar stipendijas) bei tėvų padėtis (mažamečių asmenų šeimoje skaičius, finansinė padėtis, patiems reikalingas išlaikymas ir pan.). Taip pat svarbu nustatyti ir paties vaiko poreikius – ar parama jam reikalinga tik kasdienėms išlaidoms (maistui, rūbams), ar ir studijoms padengti, būstui nuomoti, specifiniams vaistams įsigyti ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis, o tėvų finansinės paramos reikalingumas turi būti pagrįstas. Svarbu pažymėti, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, taip pat tų, kurie mokosi nesąžiningai ir nepažangiai, piktnaudžiauja šeimos teisėmis.
Straipsnis publikuotas lrt.lt portale
Ieva Lesmanavičiūtė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.
VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.
