Darbo kodeksas numato galimybę darbo santykių šalims sudaryti nekonkuravimo sutartį. Nekonkuravimo sutarties esmė yra apsaugoti darbdavį nuo nesąžiningo buvusio darbuotojo elgesio panaudojant pas darbdavį įgytas išskirtines žinias konkurentų veiklos plėtrai.
Nekonkuravimo susitarimas gali būti sudaromas tik su darbuotojais, kurie turi prieigą prie išskirtinės darbdavio informacijos, kuri lemia sėkmingą darbdavio veiklą ir suteikia darbdaviui pranašumo prieš konkurentus. Toks susitarimas negali būti sudaromas su bendruosius – mechaninius darbus atliekančiais darbuotojais. Pavyzdžiui, nekonkuravimo sutartis negalės būti sudaroma su valytoja, kuri dirba logistikos įmonėje, nes jos atliekama darbo funkcija ir prieinama darbdavio informacija nėra susijusi su specifine darbdavio veikla, t. y. jai nėra žinoma maršrutų, klientų ar kita specifinė informacija.
Vienas svarbiausių momentų yra nekonkuravimo sutarties galiojimas. Nekonkuravimo susitarimas negali galioti ilgiau nei dvejus metus po darbo santykių pabaigos. Tai reiškia, kad darbuotojas ir darbdavys patys susitaria, kiek laiko po darbo santykių pabaigos darbuotojui galios nekonkuravimo sutartis. Svarbiausia, jog nekonkuravimo susitarimas negali viršyti – dvejų metų termino .
Pačioje nekonkuravimo sutartyje dažnai būna įrašyta darbdaviui naudinga sąlyga, kuri numato, kad darbdavys gali bet kada vienašališkai nutraukti nekonkuravimo sutartį ir nebemokėti nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui. Tokiu atveju, darbdaviui vienašališkai nutraukiant nekonkuravimo sutartį, jis privalo raštu apie tai informuoti darbuotoją. Tai reiškia, kad darbuotojas pasirašytinai, arba jeigu tarp darbo santykių šalių vyrauja bendravimas elektroninių ryšių priemonėmis, elektroniniu paštu – informuoti darbuotoją apie nekonkuravimo sutarties pabaigą, taip suteikiant jam informaciją, kad jam nebebus mokama nekonkuravimo išmoka ir jis yra laisvas pasirinkti darbą. Jeigu darbdavys raštu neinformuoja darbuotojo apie šios sutarties pabaigą ir nebemoka darbuotojui nekonkuravimo išmokos, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtos nekonkuravimo kompensacijos. Tokiu atveju darbdavys privalės įrodyti, kad jis raštu informavo darbuotoją apie nekonkuravimo sutarties pabaigą ir darbuotojui tai buvo aiškiai žinoma. Tinkamais įrodymais tokioje situacijoje būtų pranešimas apie darbo santykių pabaigą, kuriame buvo įtraukta sąlyga apie nekonkuravimo sutarties pabaigą ir kuris yra pasirašytas darbuotojo, taip pat atskiras pranešimas apie nekonkuravimo sutarties pabaigą, kuris yra pasirašytas darbuotojo, arba elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas į darbuotojo elektroninį paštą, kuris visada buvo naudojamas bendravimui ir iš kurio matosi tiek siuntėjo, tiek ir gavėjo informacija. Taip pat, jei svarbiais klausimais šalys bendraudavo telefonu trumposiomis žinutėmis ir darbdavys tokiu būdu informavo darbuotoją apie nekonkuravimo sutarties pabaigą, tai irgi būtų laikoma tinkamu pranešimu apie šios sutarties pabaigą.
Tačiau, nekonkuravimo sutartį vienašališkai gali nutraukti ir darbuotojas, bet jis tokią galimybę turi tik tokiu atveju, jeigu darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį. Tuomet darbuotojui nereikia raštu informuoti darbdavio apie nekonkuravimo sutarties pabaigą, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nekonkuravimo kompensacijos priteisimo iš buvusio darbdavio ir tuo pačiu eiti dirbti pas konkurentus. Toks buvusio darbuotojo elgesys nebus laikomas nekonkuravimo sutarties pažeidimu, kadangi darbdavys nemokėdamas nekonkuravimo kompensacijos pats nutraukė nekonkuravimo sutartį ir šis faktas jam turėjo būti aiškiai žinomas.
Taigi darbo santykių pabaiga dar nereiškia, kad nustoja galioti ir nekonkuravimo sutartis. Ši sutartis nustoja galioti tik suėjus joje numatytam terminui arba ją nutraukus darbdavio arba, esant Darbo kodekse numatytoms sąlygoms, darbuotojo iniciatyva.
Straipsnis publikuotas lrt.lt
Indrė Vaicekauskaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.
VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.
