Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeima apibūdinama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Šioje aukščiausioje teisėje įtvirtinta tiek konstitucinė tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti, tiek konstitucinė vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Visiems žinoma, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius, o tam tikrais atvejais ir pilnamečius (iki 24 metų) vaikus, tačiau Civiliniame kodekse įtvirtinta ir mažiau žinoma pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus.
Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus reiškia paramos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, tėvams mokėjimą. Tai yra vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais bei jiems padėti teikiant deramą išlaikymą. Išlaikymas yra asmeninio pobūdžio prievolė, kas suponuoja, kad jos perleisti vykdyti kitiems asmenims negalima.
Parama (išlaikymas) yra mokama šalių susitarimu ar teismo sprendimu kiekvieną mėnesį skiriant tam tikrą piniginę sumą. Kuomet asmenys šios pareigos neatlieka savo noru bendru sutarimu, vykdoma mediacija, kuria siekiama su mediatoriaus pagalba derybų keliu pasiekti kompromisą. Tai yra nemokama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti kilusį ginčą. Tik mediacijai nepasisekus, teisė į išlaikymą gali būti įgyvendinama teismine tvarka. Tiek Civiliniame kodekse, tiek teismų praktikoje tėvų teisė į išlaikymą yra siejama su dviem sąlygom – nedarbingumu (tai yra kai asmuo yra senatvės pensininkas ar neįgalusis) ir išlaikymo reikalingumu, apie kurį sprendžiama atsižvelgiant į išlaikymo prašančio asmens pajamas, turtinę padėtį, poreikius ir kitas faktines aplinkybes. Išlaikymo dydį būtina pagrįsti, negalima reikalauti išlaikymo iš vaiko nepateikus jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Reikalinga pateikti išlaidas gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms ir kitiems poreikiams tenkinti – tai yra parodyti realias sumas, kurios yra skiriamos minėtoms reikmėms. Priteisiant išlaikymą yra atsižvelgiama ir į pilnamečių vaikų turtinę padėtį. Svarbu paminėti, jog pagal Civilinio kodekso 3.207 straipsnį, jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti ne tik išlaikymą, bet ir papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys.
Visgi išlaikymas tėvams gali būti priteistas ne visais atvejais – teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ar jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės (Civilinio kodekso 3.206 straipsnis). Kitaip tariant, pareiga išlaikyti savo tėvus nėra absoliuti, teismas visuomet atsižvelgia į tai, kaip patys tėvai vykdė savo pareigas vaikams, kaip jais rūpinosi, prižiūrėjo ir kita. Kiekvieną kartą priteisiant išlaikymą teismas individualiai įvertina visas aktualias aplinkybes.
Taigi, norint prisiteisti išlaikymą iš savo pilnamečių vaikų pirmasis būtinas žingsnis yra mediacija, o tik jai nepavykus galima kreiptis į teismą su ieškiniu ir klausimą spręsti teismine tvarka. Toks ieškinys nebus apmokestinamas žyminiu mokesčiu (suma, kurią turi sumokėti asmuo, kad būtų pradėtas teismo procesas), jis turi būti pateiktas apylinkės teismui pagal ieškovo (asmens, kuris teikia ieškinį, t.y. vaikų tėvo, motinos) gyvenamąją vietą.
Straipsnis publikuotas lrt.lt portale
Goda Rumševičiūtė yra Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.
VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.
