LRT radijo laidoje „Žinoti verta“ – apie naujas pirminės teisinės pagalbos galimybes vilniečiams, gyventojų teisinio raštingumo peripetijas ir dvidešimtmetį skaičiuojančią Vilniaus universiteto Teisės kliniką. Pateikiame dalį interviu su VU Teisės klinikos direktoriumi Laurynu Totoraičiu.
Šie metai VU Teisės klinikai yra jubiliejiniai – jau dvidešimt metų teisės klausimais jūs konsultuojate gyventojus. Kas galėjo pasinaudoti jūsų pagalba ir kas naujo nuo šių metų sausio pabaigos?
Ačiū už sveikinimus. VU Teisės klinika, prisimenant 1998-uosius, buvo novatorė – tuo metu nieko panašaus Lietuvoje nebuvo. Nemokamos teisinės pagalbos modelis, kurį užtikrinti, remiantis Europos Žmogaus Teisių Konvencija, turi pareigą valstybė, dar net nebuvo pradėtas rengti. Tokiame kontekste Klinika pradėjo savo veiklą. Remtasi užsienio valstybių (daugiausia – JAV) pavyzdžiu, pagal kurį teisės studentai, jau įgiję pakankamai teorinių žinių, nemokamai konsultuoja gyventojus. Panašią sistemą Vilniaus universitetui su partneriais perkėlus į Lietuvą, ji pateisino tiek visuomenės, tiek konsultantų (Teisės fakulteto studentų) lūkesčius. Per visą veiklos istoriją suskaičiuojame apie 55 tūkst. teisinių projektų, konsultacijų, klausimų, į kuriuos atsakėme.
Nuo sausio pabaigos VU Teisės klinika pradėjo teikti pirminę teisinę pagalbą visiems vilniečiams. Kaip numatyta teisės aktuose, pirminė teisinė pagalba – iki valandos trukmės teisinis konsultavimas žodžiu, taip pat – valstybės ar savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas, išskyrus teisminius dokumentus. Šią pagalbą valstybė garantuoja visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir teisėtai Lietuvoje gyvenantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pajamų ar turtimo turto.
Per tas keletą savaičių, kai VU Teisės klinika tapo valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos centru Vilniuje, ar jau pajautėte pirmuosius rezultatus?
Pakito klausimų intensyvumas. Dabar priimame apie devyniasdešimt interesantų per savaitę. Klinikoje veikia keturiolika konsultantų, kurių darbas leidžia užtikrinti sklandų ir greitą pirminės teisinės pagalbos teikimą gyventojams.
O kas šie konsultantai? Minėjote studentus.
Pirmas kontaktas, su kuriuo susiduria teisinio patarimo kreipęsis gyventojas – tai VU Teisės fakulteto baigiamųjų kursų geriausiai besimokantys studentai. Jie jau yra sukaupę pakankamai žinių, pavyzdžiui, darbo teisės srityje, nors dar nėra sulaukę baigiamųjų egzaminų ar universiteto baigimo diplomo. Nepaisant to, atitinkamoje srityje studentai gali prilygti tiems asmenims, kurie yra neseniai baigę fakultetą ir turi oficialiai pripažintą teisinį išsilavinimą.
Studentams sudėtingesniais atvejais padeda profesionalai – advokatai, teisės mokslų daktarai, kurie dirba ir universitete. Jie reguliariai susitinka su studentais ir interesantais, padeda išspręsti daugiau kompetencijų reikalaujančius klausimus. Su VU Teisės klinika bendradarbiauja devyniolika teisės ekspertų.
Į studiją skambina vilnietis Dainius: „Laba diena, prisidedu prie sveikinimų, teisinis švietimas tikrai labai reikalingas Lietuvoje. Gerbiamo L. Totoraičio norėčiau paklausti, ar iš savo patirties galėtų papasakoti, kokioje situacijoje Teisės klinika labiausiai padėjo, kokia situacija paliko neišdildomą įspūdį?“ Kas Jums įsiminė per tiek metų?
Sunku išskirti konkrečius atvejus. Labiausiai įsimena gyventojai, kurie žiūri į savanorių konsultacijas kaip į pagalbą ir, sėkmingai išsprendus teisinį klausimą, grįžta su padėka ir šypsena.
Kalbant apie teisinių situacijų, kurių dažniausiai pasitaiko, pobūdį, išskirčiau šeimos ir paveldėjimo teisės sritis, vaikų išlaikymo klausimus, skyrybų, paveldėjimo atvejus, darbo teisės sritį, kai darbuotojai nori pasikonsultuoti dėl planuojamų pasirašyti darbo, konfidencialumo, nekonkuravimo sutarčių. Ypač šių klausimų padaugėjo priėmus naują socialinį modelį. Be to, praėjusiais metais VU Teisės klinikai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Valstybine darbo inspekcija, gyventojams atsirado galimybė prašyti mūsų konsultantų pagalbos ir pačių darbo ginčų komisijų posėdžių metu: padėti atsakyti į klausimus, užduoti klausimus kitai ginčo šaliai ir pan. <…>
Kokiais būdais, kokiomis formomis teikiate konsultacijas?
Visų pirma, fiziškai savo buveinėje adresu Vilniaus g. 25 (Vilnius) – telefonu arba internetu iš anksto užsiregistravę gyventojai konsultuojami gyvai susitikus.
Antras variantas – mūsų vykdomas projektas „Nemokama teisinė pagalba Lietuvos regionuose“. Jau antrus metus plečiame nuotolinės teisinės pagalbos taškų tinklą bibliotekose ir jau turime virš 160 taškų Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur, viena vertus, ir advokatų mažai, ir žmonės ne visada turi finansinių galimybių juos samdytis, nors poreikis konsultacijoms išties didelis. Gyventojas, apsilankęs su mumis bendradarbiaujančioje įstaigoje, bibliotekininko padedamas gali prisijungti prie virtualaus pokalbių kambario ir pasikonsultuoti su mumis internetu. Jeigu reikia, mes padedame parengti dokumentus (skundus, procesinių dokumentų teismui projektus, sutartis), nusiunčiame, žmogus atsispausdina, žino, kur pateikti, kas bus toliau.
O kaip vilniečiai? Nors gali ateiti ir pasikalbėti su konsultantu akis į akį, ar turi galimybę gauti konsultaciją telefonu arba el. paštu?
Konsultuojame ir el. paštu. Mūsų internetiniame puslapyje www.teisesklinika.lt yra sukurta speciali užklausų platforma, kur gyventojai gali aprašyti savo situaciją ir nurodyti el. pašto adresą. Per penkių darbo dienų laikotarpį mes išanalizuojame teisinį reglamentavimą ir pateikiame išvadą. Internetu sulaukiame maždaug trijų šimtų klausimų kiekvieną mėnesį – tai tikrai daug.
Labai dažnai kalbame apie ekonominį, finansinį raštingumą ir tai, kad nelabai esame tose srityse raštingi. O kaip su teisiniu raštingumu, ką jūs pastebite? Ar teisė – toks dalykas, kad be specialisto, vien su savo žiniomis neišsiversi?
Dažniausiai taip – specialistas yra reikalingas. Teisė nuolat tobulėja, santykiai yra vis detaliau reglamentuojami, galų gale, teismų praktika yra didelės apimties. Taigi, dažnu atveju yra labai daug niuansų, kabliukų, peripetijų, kai gyventojui gali pasirodyti vienaip, o klausimo ėmusis teisininkui paaiškėja, kad yra šiek tiek kitaip. Bet aš savo gyvenime vadovaujuosi nuostata, kad teisė yra teisinga ir, jei mano vidinė „teisingumo nuojauta“ sako vienaip, tai labai tikėtina, kad atradęs tinkamą normą aš tą pirminę poziciją galėsiu patvirtinti.
Taigi, praktiškai visais atvejais, kai esi nuskriaustas arba galvoji, kad darbdavys, kaimynas, draugas ar sutuoktinis gali būti neteisus, reikia konsultuotis su teisininkais, o tai galima padaryti VU Teisės klinikoje?
Tikrai taip. Kai ši pagalba yra po ranka ir paprastai prieinama, kodėl ja nepasinaudojus.
Kokiais klausimais gali kreiptis gyventojai?
Klausimų pobūdis yra absoliučiai visa apimantis: civilinės, administracinės teisės sritys, intelektinė nuosavybė, sutartys, įmonių steigimas… Galbūt asmuo yra ne nuskriaustas, o nori kažką įgyvendinti, sukurti – ypač skatiname atvejus, kada jaunuoliai turi iniciatyvą ir nori, kad viskas būtų teisiškai tvarkinga: mokėti mokesčius, įteisinti savo veiklą. Tokius gyventojus ypač kviečiame kreiptis, registruotis ir nemokamai konsultuotis.
