Vartojimo kreditas – populiari priemonė neįkeičiant turto pasiskolinti pinigus, kuriuos asmenys gali panaudoti savo asmeniniam gyvenimui pagerinti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vartojimo kreditas suteikiamas tik vartotojams – gauti pinigai turi būti naudojami išimtinai tik asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai reiškia, kad vartojimo kreditas negali būti naudojamas verslo plėtrai ar verslo kūrimui. Taip pat vartojimo sutartis gali būti sudaroma ir tam tikram pirkiniui, pavyzdžiui, automobiliui įsigyti, saulės elektrinei įsirengti ir kt. Nuo vartojimo kredito tikslo gali priklausyti paskolos sąlygos (palūkanų dydis, terminas, administravimo mokestis), o už gautus pinigus įsigijus kitus pirkinius galite gauti kredito įstaigos sankcijas, pavyzdžiui, kredito davėjas gali padidinti palūkanų normą. Nors vartojimo kredito sutartis sudaryti galima per keletą minučių, tiek kredito įstaigų padaliniuose, tiek internetu, neapgalvotas skolinimasis gali sukelti neigiamas pasekmes.
Prieš priimant sprendimą sudaryti vartojimo kredito sutartį pirmiausia reiktų įvertinti kokia suma turės būti grąžinama, įvertinti savo biudžetą ir nuspręsti ar tikrai galėsite šią paskolą išmokėti netikėtai nebegaunant pastovių pajamų.
Antra, gerai apsvarstyti skolinimosi priežastis ir apgalvoti kitas alternatyvas. Ypatingai atsargiai vertinkite kitų asmenų skatinimus skolintis investavimui ar pasiūlymus skolintis savo vardu, bet kitų asmenų naudai. Na, o persigalvojus dėl vartojimo kredito jau pasirašius sutartį, visada galite nemokamai nutraukti sutartį per 2 dienas nuo pinigų išmokėjimo. Tokiu atveju nereikia mokėti jokių palūkanų ar kitų mokesčių, o tik grąžinti pasiskolintą sumą.
Trečia, įsitikinkite, kad kredito davėjas yra įrašytas į oficialų vartojimo kredito davėjų sąrašą. Pasitikrinti galite čia: https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai
Tačiau atsakingas yra ne tik besiskolinantis, bet ir kredito įstaiga. Vartojimo kredito įstatymas ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimosi nuostatai numato saugiklius, kurių vartojimo kredito sutartis sudarančios įstaigos turi laikytis. Kredito davėjas turi įsitikinti asmens mokumu, įvertindamas:
1) vartotojo kreditingumą – kredito davėjas prieš sudarydamas sutartį turi gauti kredito davėjo paaiškinimus apie gaunamas pajamas ir jas pagrindžiančius įrodymus, įvertinti šių duomenų pakankamumą bei, esant reikalui, patikrinti surinktus duomenis duomenų bazėse. Vartotojo kreditingumas turi būti vertinamas kiekvieną kartą prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, o laikotarpis tarp kreditingumo vertinimo ir sutarties sudarymo konkrečiu atveju turi būti protingas ir pagrįstas, t. y. per tokį laikotarpį negalėtų pasikeisti vartotojo kreditingumas ir kredito davėjo surinkta informacija.
2) visų šeimos narių pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus – visi vartotojo ir jo šeimos narių finansiniai įsipareigojimai turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. gaunamų pajamų. Sakykime, kad 3 asmenų šeimos pajamos yra 1500 Eur. Tokiu atveju pajamos turėtų būti padauginamos iš 0,4. Taigi, visi asmens finansiniai įsipareigojimai (skolos, įmokos už išsimokėtinai pasiimtus daiktus ir kt.) per mėnesį negalėtų viršyti 600 Eur. Kai kredito įstaiga turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju šis limitas gali būti padidintas ir tai nepažeistų atsakingojo skolinimo reikalavimų, ji gali pritaikyti išimtis.
3) pajamų tvarumą – tvariomis pajamomis laikomos tokios pajamos, kurių galima pagrįstai tikėtis visą vartojimo kredito laikotarpį. Įsitikinti pajamų tvarumu yra tikrinamas keturių paskutinių mėnesių laikotarpis. Tai reiškia, kad asmuo turi būti išdirbęs ilgiau kaip keturis mėnesius vienoje darbovietėje. Tačiau čia taip pat galima išimtis – jeigu asmuo per trumpą laikotarpį susirado naują darbą, o prieš tai retai keisdavo darbą, kredito įstaiga gali tai vertinti kaip tvarias pajamas, nors asmuo ir dirba bandomuoju laikotarpiu.
Aukščiau minėtame įstatyme numatyti ir kiti ribojimai kredito įstaigoms. Pavyzdžiui, palūkanų ir visų kitų su paskola susijusių mokesčių suma negali būti didesnė už pasiskolintą sumą. Tai reiškia, kad jeigu yra skolinama 2000 Eur, tai bendra vartojimo kredito suma negali būti didesnė kaip 4000 Eur. Be to, vėluojant mokėti įmokas, netesybos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip 180 dienų.
Vartojimo kredito įstatymo 181 straipsnis numato galimybę atidėti įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui esant šioms aplinkybėms:
1) nutrūksta vartojimo kredito gavėjo santuoka;
2) miršta vartojimo kredito gavėjo sutuoktinis;
3) vartojimo kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų;
4) vartojimo kredito gavėjui nustatomas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
5) vartojimo kredito gavėjas atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
6) vartojimo kredito gavėjas atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus organizuojamą dalimis, arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Tam, kad būtų atidėtas įmokų mokėjimas, asmuo turi pateikti rašytinį prašymą kredito įstaigai.
Jeigu kredito įstaiga nesilaiko Vartojimo kredito įstatymo ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimosi nuostatų, asmuo gali kreiptis su prašymu į Lietuvos banką. Prašyme turėtų būti aprašyti kredito davėjo neteisėti veiksmai ir reikalavimas. Svarbu paminėti, kad neteisėti kredito įstaigos veiksmai nesuteikia teisės asmenims neatiduoti pasiskolintų pinigų. Asmuo gali prašyti netaikyti palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių, tačiau vis tiek turės grąžinti pasiskolintą sumą.
Prašymus galima pateikti per elektroninę ginčų nagrinėjimo sistemą arba užpildžius pateiktą formą ir nusiunčiant ją Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamentui el. paštu prieziura@lb.lt arba paštu Totorių g. 4, 01121 Vilnius.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Virginija Baranauskaitė.