Gyvename moderniame bei technologijų kupiname amžiuje. Socialiniuose tinkluose, kurie jau tapo kasdienybės dalimi, bendraujame, stebime ką veikia mūsų draugai ar pažįstami, o kiekvieną momentą fiksuojame telefonais ir dalinamės su paskyros auditorija. Visgi nuotraukų ar vaizdo įrašų padarymas ir jų viešinimas gali būti ribojamas, nes asmens atvaizdas yra teisės saugomas objektas. Taigi, kas yra teisė į atvaizdą ir kaip ji pažeidžiama?
Teisė į atvaizdą
Asmens atvaizdas yra fizinio asmens portretas, paveikslas, nuotrauka, jos dalis ar kitoks vaizdas, o teisė į atvaizdą yra pripažįstama saviraiškos dalimi. Teisė į atvaizdą ne tik individualizuoja šios teisės turėtoją, tačiau ir yra neatskiriama nuo teisės turėtojo asmens. Pažeidus šią teisę, tuo pačiu metu gali būti pažeidžiamos ir kitos asmens teisės – garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas ar jo slaptumas. Teisei į atvaizdą nėra taikoma ieškinio senatis – tai reiškia, jog ši teisė gali būti ginama ir mirus fiziniam asmeniui (tokiu atveju šią teisę gali ginti įpėdiniai, šeimos nariai). Neteisėtas asmens atvaizdo naudojimas ar viešinimas tam tikrais atvejais gali reikšti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Teisės į atvaizdą apimtis ir ribojimai
Fizinį asmenį individualizuoja jo veidas, todėl būtent žmogaus veidas ir yra saugomas. Kūno dalių atvaizdai, jei jų negalima individualizuoti ar kitaip identifikuoti, paprastai nepatenka į šios teisės apsaugą, tačiau jei padarytu asmens kūno atvaizdu galime identifikuoti asmenį, esantį atvaizde, tarkime matosi randas ar tatuiruotė, toks atvaizdas taip pat turėtų būti ginamas. Vienoje byloje, renginio metu, buvo užfiksuotas asmens ir ant rankų laikomo vaiko atvaizdas. Tačiau teismai atsižvelgę į visas aplinkybes padarė išvadą, jog nepilnamečio vaiko atvaizdas iš esmės nebuvo paviešintas, kadangi, kaip matyti iš nagrinėjamos nuotraukos, ant rankų laikomo vaiko veido nesimato, todėl tiesiogiai identifikuoti jo tapatybę iš esmės nebuvo galima.
Taip pat reikėtų paminėti, kad ne visų asmenų teisė į atvaizdą ginama tokia pačia apimtimi. Privatiems asmenims yra taikoma didesnė šios teisės apsauga, nei viešiems asmenims. Viešųjų asmenų teisė į atvaizdą yra siauresnio pobūdžio ir atvaizdo naudojimui paprastai nėra reikalingas jų sutikimas. Žinoma, nereikia pamiršti, jog asmens atvaizdo viešinimas neturi pažeisti kitų jo teisių – garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo ir pan.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog asmens žinomumo kriterijus turi būti analizuojamas su pačiu paviešinimo ar naudojimo kontekstu. Taip pat viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tačiau galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti informacijos ar ją nutylėti, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę.
Privačių asmenų atvaizdas gali būti naudojamas tik esant jų sutikimui (jei asmuo nepilnametis, sutikimą duoda tėvai, įtėviai, globėjai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje vienas iš žemės sklypo ir jame esančio namo bendraturčių įrengė lauko stebėjimo kameras, į kurias pateko ne tik bendrai naudojamas įvažiavimas, bet ir kito bendraturčio privati valda. Teismas padarė išvadą, jog kameros buvo įrengtos neteisėtai ne tik dėl to, kad nėra gautas ieškovų bendraturčių sutikimas, bet ir dėl to, kad į jų filmavimo lauką patenka ieškovų teritorija ir privati erdvė, kas pažeidžia ieškovų teisę turėti privatų gyvenimą.
Sutikimas būtinas, išskyrus atvejus, kai fotografuojama viešoje vietoje. Tiesa, asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo: jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma. Taip pat sutikimas nėra būtinas, kai fotografuojama teisėsaugos institucijų reikalavimu ar kitais būtinais ir pagrįstais tikslais (pavyzdžiui, platinama dingusio ar įtariamo padarius nusikaltimą asmens nuotrauka).
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais (kai sutikimas aiškus iš asmens elgesio), tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ir panašiai. Pavyzdžiui, asmuo buvo nufilmuotas ir parodytas vienoje iš televizijos laidų, neišreiškęs savo sutikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog asmens konkliudentiniai veiksmai – neprieštaravimas filmavimui – negali būti savaime vertinami kaip sutikimas filmuoti ir viešai rodyti filmuotą medžiagą. Net ir vėliau neišreikštas prieštaravimas dėl asmens filmavimo, negali būti prilyginamas asmens konkliudentiniams veiksmams ir sutikimui.
Neteisėtas viešinimas ir atsakomybė už jį
Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti dėl neteisėto nuotraukos (ar kitaip užfiksuoto atvaizdo) išplatinimo, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 str.). Kiekvienu atveju, neturtinės žalos faktą reikėtų įrodyti. Neturtinė žala gali pasireikšti fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, pablogėjusia reputacija, pažeminimu ir pan. Pabrėžtina ir tai, jog teismų praktikoje dėl neteisėto nuotraukos publikavimo atsiradusi neturtinė žala atlyginama tik tokiais atvejais, kai ji nėra mažareikšmė ar smulkmeniška, taip pat veiksniai, sukeliantys neturtinę žalą, turi būti pakankamai intensyvūs. Atsižvelgiama ir į šių veiksnių trukmę bei pažeistų vertybių pobūdį. Asmuo, dėl nuotraukos paviešinimo patyręs turtinės žalos, gali prašyti ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau patirtus nuostolius reikėtų įrodyti. Turtinė žala gali pasireikšti prarastu darbu ar panašiai.
Tam tikrais atvejais nuotraukos viešinimas ar naudojimas gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę:
– Jei asmuo neteisėtai renka informaciją apie asmens privatų gyvenimą, tai yra fotografuoja asmenį jo privačioje erdvėje, stebi ar įrengia stebėjimo kameras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str.);
– Jei asmens nuotrauka yra naudojama pabrėžiant tam tikras asmens ypatybes, siekiant sukurstyti neapykantą ar diskriminaciją tokiais pagrindais kaip rasė, religija, pažiūros, lytis ir panašiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str.).
Šiais atvejais, asmuo gali pateikti prašymą ikiteisminio tyrimo institucijai dėl baudžiamojo proceso pradėjimo nurodant, kokios teisės buvo pažeistos bei pateikiant tai pagrindžiančią informaciją.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją.
