Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK) taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.).
Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuriai galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Trumpai tariant, taikos sutartį galima laikyti laisvomis šalių derybomis, kurių tikslas pasiekti tokį rezultatą, kad laimėjusiomis galėtų save laikyti abi ginčo šalys t.y. rasti kompromisą.
Visgi sutarties laisvės principą bei procesinį šalių dispozityvumą taikos sutarties sudarymo atveju riboja CK 6.984 straipsnis, kuris numato, kad taikos sutartis negalioja, kai yra sudaryta dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka.
Kada galima sudaryti taikos sutartį?
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi.
– Yra galimybė sudaryti taikos sutartį dar iki ginčo iškėlimo teisme. Tokiu atveju šalys, suderinusios interesus, pateikia prašymą į teismą. Teismas įvertinęs, kad taikos sutartyje nėra numatytų draudimų, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti sudaryta, ją patvirtina.
– Tokiu atveju, kai ginčas jau sprendžiamas teisme, šalys gali sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu nutraukti teisminį ginčą. Net ir tada, kai sprendimas pirmosios instancijos teisme jau priimtas, tačiau nėra suėjęs apskundimo apeliacine tvarka terminas, patvirtinęs taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 str. 4 d.).
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tik pačios šalys gali spręsti apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistatyti savitarpio teises ir pareigas. Vadinasi, laisva valia pasirašydamos galutinai suderintą taikos sutartį, šalys patvirtina, kad sutinka su šios taikos sutarties sąlygomis visa apimtimi.
Kokia taikos sutarties teisinė galia?
Tarpusavio nuolaidų būdu sudarius sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią t.y. laikoma, kad šalių ginčas yra išspręstas, o šis teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, jog šalys nebegali reikšti tapataus ieškinio (CPK 279 str. 4 d.), taip pat tai, jog šis sprendimas gali tapti reikalavimo pagrindu kitoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
Be to pagal CPK 584 str. 1 d. 4 p. taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
Vadinasi, tokiu atveju, kai asmuo nevykdo pasirašytos taikos sutarties (pavyzdžiui negrąžina skolos), reikėtų kreiptis į tesimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismui išdavus vykdomąjį raštą yra galimybė jį pateikti antstoliui, kad šis pradėtų priverstinio išieškojimo procedūrą iš skolininko. Tokiu būdu skolininkas įpareigojamas laikytis pasirašytoje taikos sutartyje numatytų sąlygų, o kreditorius turi prievolės įvykdymo užtikrinimą.
Kodėl taikos sutartis naudinga?
Visų pirma, sumažinamos atstovavimo ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Antra, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Tais atvejais, kai byla pasiekė apeliacinės arba kasacinės instancijos teismą, grąžinama 100 procentų arba 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ar kasacinį skundą (CPK 87 str. 2 d.). Be to, šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (gali susitarti šių išlaidų apskritai nekompensuoti). Kreditorius galėtų atsisakyti delspinigių, kad skolininkui pavyktų greičiau sumokėti skolą, arba susitarti dėl kitokio skolos grąžinimo būdo ar grafiko t.y. palankaus abiems šalims.
Sutaupomas ginčo šalių laikas, kadangi priklausomai nuo bylos aplinkybių (ginčo sudėtingumo, šalių elgesio, teismo bei kitų institucijų elgesio ir pan.) teisminis procesas gali trukti ne vienerius metus.
Išsprendus ginčą taikos sutartimi yra galimybė derinti pozicijas, pasiekti kompromisą, kuris patenkintų abi šalis. Pažymėtina, kad nesudarius taikos sutarties ir ginčą nagrinėjant teisme, teismo sprendimas neretai gali būti netikėtas, palankus tik vienai iš šalių, arba nė vienai. Be to, taikos sutarties sudarymas ypač naudingas tais atvejais, kai siekiama tolesnio bendradarbiavimo su kita bylos šalimi (pvz.: galimybė toliau tęsti bendrą komercinę veiklą, sudaryti sandorius arba tiesiog išlaikyti gerus socialinius santykius).
