Prieš asmenims sudarant santuoką ar jau ją sudarius, taip pat tokių asmenų įpėdiniams, iškyla įvairių turto paveldėjimo klausimų, pavyzdžiui, kaip būtų dalijamas sutuoktinių turtas vieno iš jų mirties atveju.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą. Sutuoktinių turto paveldėjimui yra skirtos specialiosios paveldėjimo taisyklės.
Tai reiškia, jog pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mirusiojo sutuoktinio turtą ar jo dalį vienu iš šių atvejų: pirma, tai numatyta mirusiojo testamente; antra, sutuoktiniai buvo sudarę bendrą testamentą, ir trečia, testamentas nėra sudarytas, dėl to pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą jam nustatytą dalį. Pastaroji taisyklė ir bus plačiau nagrinėjama šiame straipsnyje.
Bendro sutuoktinių turto paveldėjimas
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama pagal paveldėjimo teisės normas.
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė. Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti. Tačiau sutuoktinių paveldėjimo teisei yra svarbios ne visos įpėdinių eilės.
Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Asmeninės sutuoktinų nuosavybės paveldėjimas
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos. Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt. (CK 3.89 str.).
Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Asmeninis mirusiojo sutuoktinio turtas yra dalijamas visas tarp įpėdinių ir pergyvenusio sutuoktinio, pastarajam neišskiriant pusės turto dalies, kaip yra daroma dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio. Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas. Taigi, taikomi tie patys principai, kaip ir dalijant visą kitą sutuoktinių turtą.
Palikimas įgyjamas, kai įpėdinis jį priima, o palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Sutuoktinių paveldėjimo ribojimai
Žinoma, paveldėjimo teisė nėra neribota, todėl CK 5.7 str. 1 d. nustato, kad vieną sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu prieš atsirandant palikimui:
pirma, palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką (nuostata negali būti taikoma tais atvejais, kai palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės);
antra, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas gyvenimas skyrium – separacija (faktinis atsakovo ir palikėjos gyvenimas skyrium neprilyginamas teisinei separacijai);
trečia, buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Paveldėjimas, kai nepriėmus vieno sutuoktinio palikimo, miršta kitas sutuoktinis
Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis. Tai kebli situacija, nes vėliau mirusiojo sutuoktinio turto padalijimas yra apsunkinamas, tampa neaišku, kaip dalyti anksčiau mirusiojo sutuoktinio turtą iš bendrosios nuosavybės.
Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė. Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu. Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu. Teismui, atsižvelgus į visas aplinkybes ir nustačius tokį juridinį faktą, vaikai galėtų priimti savo motinos palikimą ir tai, ką ji priėmė faktiniu užvaldymu po tėvo mirties.
Taigi, minėtos sutuoktinių turto paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos yra pritaikomos konkrečiu atveju pagal individualias aplinkybes ir yra svarbios norint tinkamai kvalifikuoti ne tik pergyvenusio sutuoktinio, bet ir įpėdinių teisinius santykius.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją.
