Fizinė prievarta (smurtas) yra itin aktuali problema visame pasaulyje. Statistika rodo, kad Lietuva – ne išimtis. Smurtas artimoje aplinkoje tapo ypač diskutuotina problema COVID–19 pandemijos kontekste, kai daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, buvo įvestas karantinas. Valdžios įvesti karantino suvaržymai (vieno šeimos ūkio bendravimas, izoliavimasis) asmenims sukėlė tam tikrų iššūkių, žiniasklaidoje pasirodė naujienos apie Bendrojo pagalbos centro gaunamų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje padidėjimą.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šios nusikalstamos veikos pasižymi latentiškumu (t.y. „nematomi“ nusikaltimai – tie, apie kuriuos žmonės nepraneša policijai), todėl itin svarbu siekti šių nusikalstamų veikų prevencijos bei teikti tinkamą pagalbą nukentėjusiems, nes sveikata (tiek fizinė, tiek psichinė) yra viena didžiausių gyvenimo vertybių, kurią pažeidus tampa sunku mėgautis visaverčiu gyvenimu.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 7338 nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėję asmenys, tuo tarpu 2019 m. – 9283. Nors žiniasklaidoje gausiai diskutuojama dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų padidėjimo pasaulinės COVID–19 pandemijos kontekste, tačiau panagrinėjus duomenis apie užregistruotus asmenis, nukentėjusius nuo šių nusikalstamų veikų, pasidaro aišku, kad nukentėjusiųjų ne padidėjo, o sumažėjo.
2020 m. sausio mėn. užregistruoti 851 nukentėjusieji, o balandžio mėn. – 577; 2020 m. lapkritį–gruodį – 1029, tuo tarpu tais pačiais mėnesiais 2019 m. – 1183. Taigi, šie duomenys rodo, kad nors Bendrojo pagalbos centro gaunamų pranešimų kiekis padidėjo, tačiau tai nelėmė nukentėjusiųjų asmenų skaičiaus padidėjimo.
Galima daryti išvadą, kad visuomenėje vyrauja klaidingas įsivaizdavimas, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, todėl būtina suprasti, kokie yra smurtą artimoje aplinkoje apibūdinantys požymiai.
Kriterijai tam tikro atvejo, kaip smurto artimoje aplinkoje kvalifikavimui, yra smurto padariniai – žala sveikatai bei priežastinis kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Padarytos žalos dydis sveikatai ir sveikatos sutrikdymo laipsnis gali būti labai įvairūs ir tai labiausiai lemia nusikalstamos veikos sunkumą. Paprastai smurtaujama neindividualizuojant padarinių: kaltininkas siekia sukelti bet kokią žalą (nuo fizinio skausmo sukėlimo iki gyvybės atėmimo).
Pagrindinės problemos kyla, kai reikia nustatinėti artimos aplinkos požymius tarp asmenų, kurie vieną mėnesį gali gyventi kartu, kitą jau atskirai, trečią – vėl kartu. Dažniausiai tokie išsiskyrimai ir susitaikymai (pertraukos tarp bendro gyvenimo kartu) asocialiose šeimose yra gausiai vartojamo alkoholio pasekmė, o ir pačių sugyventinių bei buvusių sugyventinių dažnai būna keletas.
„Artimos aplinkos“ sąvoka tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Remiantis šiuo įstatymu, artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu. Galimi atvejai, kai kaltininkas su nukentėjusiąja kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, pavyzdžiui, pinigus deda į vieną vietą ir išleidžia bendram pragyvenimui, tačiau bendro namų ūkio tvarkymas savaime nėra konstatuojamas tik esant abiejų asmenų finansiniam indėliui į bendro namų ūkio išlaikymą.
Prisidėti prie namų ūkio tvarkymo galima ir kitais veiksmais, pavyzdžiui, namų ūkio ruošos darbais ir pan. (LAT nutartis Nr. 2K–327/2013; Nr. 2K–487/2013). Tam tikra reikšmė skiriama ir bendro gyvenimo trukmei: trumpas gyvenimo kartu terminas yra paprastai vertinamas kaip trumpalaikiai santykiai, kurie nėra pakankamas pagrindas tapti šeimos nariu (2, 3, 4 mėn.) (LAT nutartis Nr. 2K–327/2013).
Tačiau skirtingų deklaruotų gyvenamųjų vietų faktas yra nelaikomas savaime paneigiančiu gyvenimą kartu (LAT nutartis Nr. 2K–301–139/2016). Partnerystės santykių savaime nepaneigia ir tai, kad bendrai gyvenę asmenys dažnai konfliktuoja ir susipykę tam tikrais laikotarpiais gyvena atskirai (LAT nutartis Nr. 2K–235– 222/2016).
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tik gyvenimas kartu, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, būdingą šeimai, nerodo šeimos (atitinkančios partnerystės formą) santykių susiformavimo. Taigi, vien nustatyti faktinio bendro gyvenimo viename būste nepakanka, visais atvejais privalu įvertinti aplinkybių visumą.
Tam tikrų sunkumų kyla ir tiriant smurto artimoje aplinkoje bylas – daugumoje atvejų figūruoja asmenų neblaivumas, kai arba auka, arba smurtautojas, arba abi pusės yra apsvaigę nuo alkoholio. Dažnai, tiek nukentėję asmenys, tiek įtariamieji kitą dieną nieko neatsimena, painiojasi duodami parodymus, o ir dažnai nebūna akivaizdžiai matomų sužalojimų. Nereti atvejai, kai nukentėjusysis keičia parodymus ir teigia, kad smurtauta nebuvo, vyko tik žodinis konfliktas. Jeigu yra ant kūno likusios smurto žymės, teigiama, kad pati auka kritusi susižalojo.
Šiais atvejais kreipiamasi į teismo medicinos ekspertą. Dažniausiai parodymai keičiami išsiblaivius ir suvokus, kad nukentėjusiajam artimas žmogus gali netekti laisvės. Dėl šių trūkumų praktikoje bylos gali būti nutraukiamos Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 2 p. pagrindu – nepakanka surinktų įrodymų.
Taigi, ne bet koks buitinis konfliktas gali būti suprantamas kaip smurtas artimoje aplinkoje. Būtina nustatyti žalą sveikatai, priežastinį ryšį bei artimos aplinkos požymius.
Jeigu patiriate smurtą artimoje apinkoje arba pažįstate asmenis, kurie tai patiria, nebijokite kreiptis į policiją. Bendrasis pagalbos telefono numeris – 112. Taip pat galite pranešti policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą http://www.epolicija.lt/ arba el. p. artimas.smurtas@policija.lt.
Specializuota pagalba nemokamu telefonu „Pagalbos moterims linija“ emocinė parama telefonu 8 800 66366 (visą parą) ir el. paštu pagalba@moteriai.lt. „Vilties linija“ telefonu 116 123 (visą parą), el. paštu vilties.linija@gmail.com
Straipsnis publikuotas lrt.lt portale.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją.
