Gabrielė Jonušaitė. Piniginio pobūdžio skolų išieškojimas ir naujausi įstatymo pakeitimai vykdymo procese. Ką skolininkui reikia žinoti?
Civilinis procesas prasideda nuo to momento, kai suinteresuotas asmuo įgyją teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesui teisme pasibaigus, toli gražu civilinis procesas tuo nepasibaigia. Pasitaiko atvejų, kai teismo sprendimo priėmimas nėra vykdomas arba jis yra vykdomas netinkamai. Tuomet prasideda kitas civilinio proceso etapas – vykdymo procesas, kuriam vadovauja ne teismas, o antstolis.
Nuo ko prasideda vykdymo procesas?
Vykdymo procesas yra išsamiai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) VI dalyje.
Šio proceso pradžia yra siejama su vykdomojo dokumento išdavimu. Išieškotojo (asmens, kurio naudai yra išduodamas vykdomasis dokumentas) iniciatyva yra kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti jam vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą). Toliau šis dokumentas yra pateikiamas antstoliui, o jis nustatęs sąlygas, kurios leidžia vykdyti dokumentą jį priima ir pradeda vykdymo (išieškojimo) procesą.
Išieškojimas yra galimas tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, kurie turi prievolę atsiskaityti kreditoriui (išieškotojui) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kitą vykdytiną dokumentą, kurie gali būti pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą. Pabrėžtina, jog be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra griežtai draudžiama. Tokia įstatymo nuostata yra imperatyvi, o šių veiksmų atlikimas be vykdomojo dokumento visus antstolio procesinius veiksmus daro neteisėtais.
Dėl piniginio pobūdžio skolų grąžinimo kreditoriui į teismą galima kreiptis per bendrai nustatytą senaties terminą, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos nuostatus yra 10 metų.
Senaties terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai yra pateikiami vykdyti
LR CPK 606 straipsnyje reglamentuojami senaties terminai, kurie skiriasi priklausomai nuo vykdomąjį dokumentą išdavusio subjekto ir (ar) ginčo pobūdžio, dėl kurio buvo išduotas vykdomasis dokumentas.
Pagal priimtą teismo sprendimą, vykdomasis raštas gali būti pateikiamas vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Kitų institucijų ar pareigūno priimtas nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti pagal reglamentuojamus specialiuosius įstatymus. Pavyzdžiui, priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šios sankcijos vykdymo senaties klausimai nustatomi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 str.
Pagal teismo priimtą sprendimą priteistoms periodinėms išmokoms vykdomieji dokumentai galioja visą laikotarpį, kuriam yra priteisiamos periodinės išmokos. Tai reiškia, kad nustatytas bendrasis penkerių metų terminas vykdomiesiems dokumentams vykdyti atsinaujina kiekvieną mėnesį (kiekvienos išmokos termino pabaigos dieną) ir galioja visą laikotarpį, kuriam yra priteistos iš teismo vaiko išlaikymo periodinės išmokos.
Vykdymo išlaidos
Vykdymo išlaidos susidaro iš:
- Vykdomosios bylos administravimo išlaidų;
- Išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas;
- Atlyginimą antstoliui.
Antstolis privalo visas vykdymo išlaidas apskaičiuoti ir jas nurodyti. Be kita ko, vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarka priklauso nuo to, kokio pobūdžio vykdomasis dokumentas yra vykdomas. Jeigu tai yra piniginių sumų išieškojimas iš to paties skolininko pagal kelis vykdomuosius dokumentus, visoms šioms vykdomosioms byloms yra parengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kuomet toks išlaidų apskaičiavimas skolininkui yra siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą.
Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme – Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo (toliau – Instrukcija). Šių išlaidų dydžiai nurodomi Instrukcijos 109 punkte ir yra nustatomi pagal išieškomos sumos dydį.
Pagal bendrąsias taisykles, minimalus atlygio antstoliui dydis neindeksuojamas ir yra taikomas toks, koks yra reglamentuojamas pagal Instrukcijos 109 punktą, tačiau, kai išieškotina sumą yra nuo 300 iki 600 eurų minimalaus 80 eurų atlyginimas antstoliui yra indeksuojamas pritaikius ketvirčio vartotojų kainų indeksą.
Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administracines išlaidas ir anstolio atlygį, o vykdymo išlaidos pagal procentinę išraišką nustatomą anstolio atlygį yra indeksuojamos padauginant gautą piniginę sumą iš ketvirčio vartotojų kainų indekso tokia tvarka:
Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas.
Ketvirčio vartotojų kainų indeksas yra skelbiamas oficialime Lietuvos statistikos departamento puslapyje – https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos
Vykdymo išlaidų apskaičiavimas dėl vaiko išlaikymo išieškojimo yra specifinis ir yra apskaičiuojamas pagal tokias taisykles:
Kai vykdomojo dokumento peteikimo vykdyti dieną nėra išlaikymo įsiskolinimo – administracinės išlaidos anstoliui yra 12 eur., tačiau, jeigu pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo jau yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, administracinės išlaidos tokiu atveju yra nustatomos pagal Instrukcijos 109 punkte ir jo papunkčiuose nustatytus dydžius.
Jeigu vykdomojoje byloje dėl išlaikymo (jo įsiskolinimo) yra išieškoma iš skolininko darbo užmokesčio, be kita ko, kitų jam prilyginamų pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą nėra skaičiuojamas. Tačiau, jeigu išlaikymas (jo įsiskolinimas) yra išieškomas iš skolininko turto / turtinių teisių / piniginių lešų, kurios yra kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, taip pat, jeigu skolininkas pats moka į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolio atlygis skaičiuojamas pagal Instukcijų 109 punktą ir jo papunkčiuose nustatytus dydžius.
Priverstinio vykdymo priemonės
Priverstinio vykdymo priemonės nustatytos LR CPK 624 st. 2d. . Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau, ekonomiškiau, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, įvykdyti sprendimą. Vykdymo veiksmai paprastai prasideda būtent nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui momento. Raginimas įvykdyti sprendimą – tai procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, ir įspėjama, kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui suteikia galimybę įvykdyti sprendimą nesiimant priverstinių vykdymo priemonių. Priverstinių priemonių taikymas yra reikalingas siekiant įvykdyti sprendimą, kai skolininkas jo neįvykdo gera valia, per raginime nurodytą terminą.
Išieškojimo eilė iš skolininko (FA) turto
Skolos išieškojimo eiliškumas sudaromas, tokia eilės tvarka:
– Išieškojimo iš hipotekos ir įkeisto turto;
– Iš skolininkui priklausančių gaunamų pajamų arba kilnojamojo turto;
– Iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamajį turtą minimą 4 ir 5 eilėse);
– Iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės;
– Iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto.
Taigi, visų pirma yra išieškoma iš to turto, kuris mažiausiai liečia skolininko interesus, o paskutinėse eilėse esantis turtas, iš kurio bus išieškoma paskiausiai, bus tas, kuris suteikia daugiausia reikšmės ir labiausiai liečia skolinko ir (ar) jo šeimos narių interesus.
Verta paminėti, jog nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja LR CPK 663 str. pakeitimai. Šiais pakeitimais bus apsaugomas skolininkui priklausantis itin mažos vertės paskutinis gyvenamasis būstas. Pagal ankščiau galiojusį reglamentavimą, neišieškojus 4 000 eur. skolos per 18 mėn., skola buvo išieškoma iš paskutiniojo skolininko gyvenamojo būsto. Dabar ši suma bus indeksuojama ir padidinta iki 9 000 eur. per 36 mėn. (ilginamas laikotarpis – dvigubai, per kurį skolininkas, įrodęs, kad susimokės skolą, paskutinio būsto nepraras).
Turtas iš kurio negali būti išieškoma
LR CPK 668 str. 1 d., taip pat Instrukcijos 104 punkte yra nurodomas turtas iš kurio negali būti išieškoma. Šis reglamentavimas apsaugo skolininką (FA), kuomet yra pradedamas vykdyti išieškojimas.
Sąvoka „turtas“ šio reglamentavimo prasme apima tik materialiuosius daiktus, tokius kaip: namų apyvokos reikmenys ir drabužiai, kurie yra reikalingi tiek skolininkui, tiek skolininko išlaikomiems asmenims; pragyvenimui reikalingi maisto produktai; kuras skirtas maistui pagaminti, taip pat patalpoms, kuriose gyvena asmenys, šildymui; skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai;daiktus reikalingus vaikams ir (arba) neįgaliųjų būtinosioms reikmėms tenkinti; o užsiimant žemės ūkio veikla – pašaras gyvūliams, sėkloms ir į pačius gyvūlius iš kurių galima gauti pieno arba auginti mėsos vartojimui.
Išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja išskaitų iš skolininkų gaunamų pajamų tvarka, kuri yra reglamentuojama LR CPK 736 straipsnyje. Šių dydžių pakeitimu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina skolininkus darbintis legaliai, taip pat tai reiškia, jog daugiau piniginių lėšų yra paliekama skolininkui pragyvenimui.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. išskaitymo tvarka, nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi skolų:
| > / = 1 MMA | 10 proc., |
| < 1 MMA > 2 MMA | 30 proc., |
| < 2 MMA | 50 proc. |
Pabrėžtina, jog ši tvarka yra taikoma ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant šiam įstatymo pakeitimui. Asmenys, kurie yra gavę antstolių patvarkymus daryti išskaitas iš skolininko atlyginimo ir (ar) kitų tam prilyginamų pajamų iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo ir yra šiai dienai tebevykdomi, įsigaliojus pakeitimams, taip pat turi vadovautis naujai išdėstoma išskaitų tvarka.
Svarbu paminėti, jog iki šios tvarkos pakeitimo, išskaitų tvarka nesikeičia ir toliau lieka tokia pati socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui ir žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui:
| > / = 1 MMA | 30 proc., |
| < 1 MMA > 2 MMA | 50 proc., |
| < 2 MMA | 50 proc. |
Piniginės sumos, iš kurių nėra galimas išieškojimas:
LR CPK reglamentuojamos piniginio pobūdžio sumos, kurioms negali būti taikomas antstolio vykdomas priverstinis išieškojimas:
- Kompensacinės išmokos darbuotojui, už darbo įrankių nusidevėjimą, be kitas ko, kitos kompensacijos, mokamos už bet kokį nukrypimą nuo įprastų darbo sąlygų;
- Sumos, mokamos darbuotojui, kuris išvyksta į komandiruotę, priimamam, perkeliamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
- Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
- Išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
- Išmokos, mokamos pagal: Šalpos pensijų įstatymą; Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą; kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;
- Socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija; valstybinė našlaičių pensija; pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija; valstybinė sigantaro našlaičių renta; Lietuvos Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta;
- Išeitinės išmokos, išskyrus išimtis, susijusias su šio kodekso 736 str. 1 d. 1 p. nuostatomis;
- Nuteistojo, esančio laisvės atėmimo vietoje, asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, nevišijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 str. 3 d. nustatytų normatyvų;
- Vienišo asmens išmoka.
Šis sąrašas yra baigtinis. Įvardijamos piniginės sumos, nors ir yra laikytinos skolininko pajamomis, tačiau dėl savo paskirties, norint užtikrinti skolininko interesų apsaugą, vykdymo procese negali būti išieškojimo pagrindu.
Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų sąskaitoje/ose apribojimas ir išieškojimas iš šiose sąskaitoje/ ose esančių lėšų
Teismų praktikoje nurodoma, kad PLAIS (piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema) sukurta ir įdiegta su tikslu centralizuoti ir automatizuoti išieškomų piniginių sumų apribojimus ir nurašymus, jų valdymą ir tvarkymą bei kontrolę. Ši sistema sudaro sąlygas proporcingai paskirstyti visų išieškotojų interesų apsaugą, kai skolininkas neturi reikiamų piniginių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (LAT 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-695/2017).
Antstolis vykdydamas išieškojimą, apribojant disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis ar priverstinai nurašant skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS privalo pateikti disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo/ priverstinio lėšų nurašymo pagrindą, sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę.
Kitoms institucijoms ar pareigūnams (pvz. „Sodra“, Lietuvos Bankas, VMI, Muitinė), kurie taip pat turi teisę areštuoti ar duoti privalomuosius nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas/ nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, teikiant infomaciją per PLAIS, privalo pateikti disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo/ priverstinio lėšų nurašymo pagrindą ir sumą.
Jei sistemoje nėra nurodoma konkreti apribojimo suma, apribojamas disponavimas visomis skolininko piniginėmis lėšomis. Institucijos ar pareigūnas, kuris turi įgaliojimą areštuoti ar duoti privalomuosius nurodymus dėl priverstinio piniginių sumų nurašymo iš skolininko sąskaitos/ ų, privalo pranešti skolininkui apie priimtą sprendimą dėl jo piniginių lėšų banko sąskaitoje/se.
Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos gavusios antstolio, kitų institucijų/ pareigūno pateiktus nurodymus, per PLAIS pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingą informaciją, nurodytą PLAIS nuostatuose.
PLAIS gavusi visus duomenis iš antstolio, kitų insititucijų/ pareigūno, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų, pradeda piniginių lėšų paskirstymą, remiantis Vyriausybės, Instrukcijos, LR CPK 754 str. nustatyta tvarka, pagal reikalavimų (įsiskolinimų) patenkinimo eilę ir šios sumos yra išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti.
Pradėjus išieškojimą, PLAIS pateiktoje skolininko sąskaitoje automatiškai nustato minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD) neišieškomą sumą, kuri nuo 2024 m. sausio 1d. yra nustatyta 446 eur. Norint koreguoti šios sumos dydžius (mažinti ar padidinti), reikia kreiptis į nurodymą davusi antstolį ar kitą instituciją/ pareigūną.
Nuo šių metų gruodžio LR CPK 626 str. pakeitimai – „skolų atostogos“
Nuo 2024 m. gruodžio 1d. įsigalioja civilinio proceso kodekso pakeitimai, susijęs su skolininkų interesų apsaugą. Šios naujovės tikslas – paskatinti skolininkus legaliai įsidarbinti ir dirbti, o užsidirbus – grąžinti skolas.
Darbo ieškantiemas asmenims, kurie turi skolinių įsipareigojimų, užsiregistravus į Užmtumo tarnybą ir pradėjus dirbti, bus numatoma galimybė pasiimti 6 mėnesių „skolų atostogų“. Užimtumo tarnyba gavusi skolininko duomenis apie įsidarbinimą, juos perduos antstoliams. Skolininkas, kuris paskutinius 6 mėn. nedirbo pagal darbo sutartį, galės teikti prašymą raštu antstoliui dėl išieškojimo sustabdymo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų.
Svarbu pabrėžti, jog 6 mėn. sustabdymo terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo skolininko įsidarbinimo pradžios, kai skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateiks savo darbo pradžios dieną. Šis terminas bus nenutrūkstamas ir nebus pratęsiamas (tai apima ir tuos atvejus, jeigu keistųsi per šį laikotarpį darbdavys). Todėl, jeigu skolininkas į antstolį kreipsis po 3 mėn. su šiuo prašymu stabdyti piniginių sumų išskaitas nuo įsidarbinimo pradžios, jo skolų atostogos truks nebe 6, o tik 3 mėn. Šiomis „skolų atostogomis“ bus galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus.
Šie LR CPK pakeitimai bus taikomi skolininko darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms pajamoms, tačiau netaikomi išieškant iš šio Kodekso 737 str. nurodytų skolininkų pajamų (apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų; autorinio atlyginimo; mokinių, studentų stipendijų; sumų, gaunamų atlyginti žalai; laimėjimų loterijose, varžybose, konkursuose; dividentų; pensijų (su išimtimis); pensijų išmokų).
Numatytais pakeitimais atsiras griežtesnė kontrolė ir atsakomybė už nelegalų darbą, bei naujos prevencinės priemonės darbdaviams. Bus skiriamos 3 kartus didesnės baudos už nelegaliai įdarbintus asmenis nuo 3 MMA – 12 MMA (2 772 – 11 088 eur.), o už pakartotinį pažeidimą nuo 6 MMA – 24 MMA (5 544 – 22 176 eur.). Valstybinė darbo inspekcija (VDI) žada viešinti darbdavius, pažeidžiančius darbo teisės įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe ir kt. darbo teisės aktus. Taip pat bus rengiami VDI patikrinimai darbovietėse dėl nelegalaus darbo – numatoma 2 kartus daugiau tokių tikrinimų atvejų.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Gabrielė Jonušaitė.
