Gyvenime gali pasitaikyti atvejų, kuomet daikto savininkas kurį laiką negali prižiūrėti savo turimo kilnojamojo daikto arba yra priverstas, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, savo daikto priežiūrą patikėti saugotojui. Praktikoje dažnai susiduriama su būtina daiktų pasauga ligoninėse, kai paciento sveikatos būklei pablogėjus ar jam mirus, ligoninės personalas paima saugojimui jo pinigus bei kitus jo vertingus daiktus. Saugoti pinigai ir vertingi daiktai yra grąžinami pacientui, pagerėjus jo būklei. Pacientui mirus – grąžinami jo atstovui. Visgi, savininkas gali savo kilnojamą turtą patikėti saugotojui ir savanoriškai. Tokiu atveju būtų sudaroma pasaugos sutartis.
Pasaugos sutarties šalys yra pasaugos davėjas (asmuo, kuris duoda daiktą saugoti) ir saugotojas, kuris įsipareigoja saugoti jam perduotą kilnojamąjį daiktą. Už daikto saugojimą, priklausomai nuo to kaip susitaria šalys, gali būti atlyginama arba neatlyginama. Kaip ir sudarant kitas sutartis, taip ir pasaugos sutarties sudarymui yra svarbu atkreipti dėmesį į sutarties sudarymo formą. Civiliniame kodekse yra nustatyta rašytinė pasaugos sutarties forma tuo atveju, kai sutartimi numatoma priimti daiktą saugoti ateityje arba daikto (daiktų) vertė viršija 1500 eurų. Taigi, fiziniai asmenys gali sudaryti pasaugos sutartį žodžiu mažesnės kaip 1500 eurų vertės daiktams pasaugoti. Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas: saugotojo išduotu davėjui kvitu ar kitu dokumentu; žetonu (numeriu) arba kitokiu ženklu. Pavyzdžiui, daiktų saugojimo lombarde sutartis patvirtinama davėjui išduotu vardiniu kvitu, pasaugos sutartis saugojimo kameroje (išskyrus automatines kameras) patvirtinama davėjui išduotu kvitu arba žetonu, daiktų saugojimo banke sutartį patvirtina banko išduotas vardinis saugojimo dokumentas. Naudinga žinoti, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės.
Iš pasaugos sutarties kyla pagrindinė pareiga ir tikslas – saugoti daiktą. Saugotojas įsipareigoja saugoti svetimą daiktą savanoriškai, išskyrus būtinosios pasaugos atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir saugotojui įsipareigojus priimti daiktą saugoti, jis neturi teisės reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam saugoti. Tai reiškia, kad daikto turėtojas, nors ir sudaręs pasaugos sutartį, niekaip nesuvaržo savo teisės į daiktą ir jį valdo, naudoja bei juo disponuoja savo nuožiūra. Tačiau, jeigu davėjas nepraneša saugotojui per protingą laiką, kad daikto saugoti visgi neduos – tai saugotojui dėl pasiruošimo saugoti patyrus nuostolių, davėjas turi juos atlyginti, nebent sutartis numato kitaip. Kadangi saugotojas suteikia patalpas kito asmens daikto saugojimui, jis gali patirti nuostolių, negavęs daikto saugoti. Saugotojas taip pat turi teisę atsisakyti saugoti daiktą, jeigu jis jam nebuvo perduotas per sutartyje nustatytą terminą.
Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti kito asmens daiktą šalių sutartam laikui arba – iki pasaugos davėjo pareikalavimo grąžinti daiktą – momento. Davėjas turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti grąžinti daiktą, o saugotojas privalo jį grąžinti, nors pasaugos sutarties terminas ir nebūtų pasibaigęs. Daiktas turi būti grąžintas tokios pat būklės, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimą, amortizaciją ar pasikeitimą dėl natūralių jo savybių. Kartu su grąžinamu daiktu saugotojas privalo perduoti davėjui daikto saugojimo metu gautus iš jo vaisius ir pajamas, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis.
Saugotojo civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą. Atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar saugotojas yra laikomas profesionaliu (teikiantis saugojimo paslaugas juridinis asmuo) bei nuo to ar saugo atlygintinai ar neatlygintinai. Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas (taip pat ir neprofesionalus) atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos force majeure. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei atlygindamas už daikto praradimą ar trūkumą – daikto ar jo trūkstamos dalies verte; už daikto sugedimą – daikto vertės sumažėjimo suma. Už daikto praradimą, trūkumą ar sugedimą po to, kai atsirado davėjo pareiga atsiimti daiktą, saugotojas atsako tik esant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Atkreiptinas dėmesys, kad pasaugos davėjas privalo atlyginti dėl saugomo daikto savybių padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daiktą saugoti, apie tas savybes nežinojo ir negalėjo žinoti, o davėjas apie jas žinojo arba turėjo žinoti.
Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kuomet saugotojas netinkamai vykdė prisiimtą įsipareigojimą saugoti jam patikėtą daiktą ir teismo sprendimu turėjo atlyginti pasaugos davėjui patirtą žalą. Vienoje byloje teismo nuosprendžiu iš saugotojo buvo priteista apie 10 000 eurų ieškovo naudai. Pagal tarp šalių sudarytą autotransporto priemonių plovimo/valymo sutartį ieškovas palikdavo atsakovui už sutartyje nustatytą atlyginimą išplauti/išvalyti įmonės automobilius, o atsakovas (saugotojas) buvo įsipareigojęs per sutartą terminą atlikti autotransporto priemonių plovimą/valymą ir iki sugrąžinimo ieškovui juos saugoti. Šiuo atveju šalis siejo ir pasaugos santykiai. Kadangi automobilis buvo pavogtas, saugotojas neužtikrino palikto plovimui automobilio apsaugos, todėl privalo atlyginti ieškovui žalą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-278-567/2009).
Straipsnį parengė VU Teisės klinikos konsultantė Deimantė Ališauskaitė.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.
