Skyrybos – psichologiškai ir teisiškai sudėtingas procesas tiek tėvams, tiek vaikams. Nutraukiant santuoką tėvams reikia susitarti dėl bendravimo su vaiku (-ais) tvarkos, teikiamo išlaikymo dydžio, formos, mokėjimo tvarkos.
Skiriant nepakankamai dėmesio šių klausimų aptarimui sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kai skiriamasi bendru sutarimu), taikos sutartyje ar teismo proceso metu, gali atsirasti ateityje nepatogumų keliančių pasekmių. Kaip išvengti klaidų ir į ką reikia atkreipti dėmesį?
Nekonkreti bendravimo su vaiku tvarka
Pirma klaida yra pastebima atvejais, kai nėra nustatoma tiksli bendravimo su vaiku tvarka. Esant geriems tarpusavio santykiams tėvai neapgalvoja būtinybės tiksliai susitarti kokiomis švenčių, atostogų ar savaitės dienomis vaikas matysis su kiekvienu iš tėvų, neaptaria tikslios vaiko pasiėmimo vietos ir laiko. Jei vėliau tėvų santykiai pablogėja ir kyla nesutarimų, tėvai piktnaudžiauja bendravimo tvarkos neapibrėžtumu, atsisako leisti vaikui pasimatyti su kitu iš tėvų ar, priešingai, leisti laiką su vaiku.
Siekiant išvengti tokių situacijų būtina tiksliai apibrėžti bendravimo tvarką – numatyti kokias šventines dienas, atostogas ar savaitės dienas vaikas praleidžia su kartu negyvenančiu tėvu ar motina, tiksliai nustatyti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą, laiką. Tik apibrėžus tikslią bendravimo tvarką su vaiku, ateityje galima išvengti konfliktų, o reikalui esant – kreiptis į antstolį dėl nustatytos bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo.
Vaiko poreikių neatitinkantis išlaikymo dydis
Antras dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – išlaikymo (alimentų) dydis. Kartais nutraukdami santuoką tėvai nenumato išlaikymo vaikui, ar numato labai mažą sumą. Teismai vis rečiau tvirtina tokius susitarimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai esant geriems tėvų santykiams išlaikymo suma nenustatoma arba nustatoma labai maža. Tokiais atvejais kyla grėsmė, kad bėgant laikui, vaikui augant ir jo poreikiams didėjant, tėvų tarpusavio santykiai gali suprastėti, gali pradėti kilti ginčai dėl išlaikymo poreikio ir dydžio.
Siekiant išvengti galimų nesutarimų ateityje ir užtikrinti tinkamą išlaikymą vaikui, tėvai nutraukdami santuoką turėtų numatyti proporcingą esamiems ir būsimiems vaiko poreikiams išlaikymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ilgą laiką formuojama praktika, abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Taigi, vienas iš tėvų turėtų teikti maždaug 317 eurų dydžio išlaikymą. Pabrėžtina, jog ši suma yra tik orientacinė ir kiekvieną kartą reikėtų atsižvelgti tiek į tėvų turtinę padėtį, tiek į vaiko poreikius.
Pilnamečių vaikų išlaikymas
Dar viena tėvų galimai daroma klaida susijusi su išlaikymu – numatomas išlaikymo mokėjimas tik iki vaiko pilnametystės. Tėvai, spręsdami dėl vaiko išlaikymo, gali neapgalvoti, jog vaikui 18 metų sukanka dar būnant 11–12 klasėje, o vaiko poreikiai išlieka nekintantys iki pat vidurinės mokyklos baigimo ar net ilgiau. Tokiu atveju, vaikui sulaukus 18 metų amžiaus, tenka pačiam pakartotinai kreiptis dėl išlaikymo.
Remiantis aktualia teismų praktika, tais atvejais, kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, ar sudaroma taikos sutartis santuokos nutraukimo procese, svarstydami dėl vaiko išlaikymo trukmės tėvai gali numatyti vaiko išlaikymą ne tik iki pilnametystės, bet ir iki vidurinės mokyklos baigimo ar net kol vaikui sukaks 24 metai. Tačiau pabrėžtina, kad pilnamečio vaiko išlaikymas būna nustatomas tik įstatyme numatytais atvejais: vaikams kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų. Sprendžiant dėl pilnamečio vaiko išlaikymo atkreiptinas dėmesys ir į vaiko turtinę padėtį, gaunamas pajamas, ar galimybę dirbti ir kitas svarbias aplinkybes.
Išlaikymo mokėjimo būdas
Kita tėvų daroma klaida – jau mokant nustatytą išlaikymą. Kartais tarp vaiko tėvų susiklosto tokia praktika, jog išlaikymo suma yra ne pervedama, o mokama grynaisiais pinigais. Už išlaikymą mokant grynaisiais pinigais ir nepasirašant jokio pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, išlaikymo mokėtojui kyla rizika, jog ginčo tarp tėvų dėl išlaikymo mokėjimo atveju, nebus įrodymų, apie išlaikymo mokėtojo atliekamą pareigą.
Tokioje situacijoje savo teisėmis piktnaudžiaujanti pusė gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o iškart po to – į antstolį dėl neišmokėto išlaikymo išieškojimo. Siekiant apsisaugoti nuo tokios situacijos, išlaikymas turėtų būti mokamas elektroniniu pavedimu, o jį mokant grynaisiais – pasirašomas pinigų gavimą patvirtinantis dokumentas.
Išlaikymas nekilnojamuoju turtu
Galiausiai rečiau praktikoje pasitaikantis, tačiau ne ką mažiau svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkeipti dėmesį – išlaikymas ne periodinėmis išmokomis ar pinigine suma, o turtu. Tokiais atvejais išlaikymą turintis teikti vienas iš tėvų nusprendžia vaiko nuosavybėn perduoti butą, namą, ar kitą turtą. Tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio gan dosnus vaiko išlaikymo būdas, gali sukelti įvairių problemų.
Pirma, vaikas turtu galės savarankiškai naudotis tik sulaukęs pilnametystės, taigi iki 18 metų turtu rūpinsis tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad turtas (gavus notaro leidimą) gali būti parduotas, dovanotas, o pats vaikas gali nesulaukti laiko, kai galės turtu rūpintis savarankiškai.
Antra, išlaikymas turtu gali nepatenkinti kasdienių vaiko poreikių, pavyzdžiui, jei vaikui trūksta lėšų drabužiams, būreliams, daiktams, tai turto turėjimas šių lėšų neatneš.
Trečia, Lietuvos respublikos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme yra numatyta kompensacija asmenims, įsigijantiems savo pirmąjį būstą. Tėvai, teismo sprendimu perleidžiantys savo vaikams butą ar namą (ar jų dalį) atima iš vaikų teisę ateityje gauti šią paramą.
Taigi, santuokos nutraukimas yra atsakinga procedūra, reikalaujanti ne tik didelio konkretumo, atidumo, bet ir gebėjimo gerai įvertinti vaiko interesus tiek dabartyje, tiek ateityje. Atkreipus dėmesį į aukščiau minimus dalykus, galima išvengti konfliktų, taip pat daug laiko ir nervų reikalaujančių teisinių procedūrų ateityje.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Karolis Aglinskis.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją ( https://teisesklinika.lt/).
