Santuokos nutraukimo tema šiais laikais yra vis aktualesnė, kadangi nutrauktų santuokų skaičius nuolat auga. Santuokos nutraukimas yra pakankamai sudėtingas procesas tiek psichologine, tiek teisine prasme, sukeliantis įvairių, tiek teisinių, tiek ekonominių padarinių.
Santuokos nutraukimo pagrindai
Santuokos nutraukimo pagrindai yra reglamentuojami Civilinio kodekso (CK) 3.49 straipsnyje – santuoka gali baigtis kai vienas iš sutuoktinių miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų nustatyta tvarka santuoka nutraukiama teismo procese – sutuoktinių bendru sutarimu, vieno iš sutuoktinių prašymu skirtis ar dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuokos nutraukimas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės
Sutuoktinių kaltės klausimas sprendžiamas nutraukiant santuoką dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, tai yra, kai tarp sutuoktinių kyla ginčas dėl santuokos nutaukimo ir jo sąlygų. Vienas ar abu sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, jeigu sutuoktinis(-iai) iš esmės nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Kreiptis į teismą galima ne tik tais atvejais, kai sutuoktinis atsakingu už santuokos nutraukimą laiko kitą sutuoktinį arba abu sutuoktinius, bet ir tada, kai į teismą besikreipiantis sutuoktinis atsakingu dėl santuokos iširimo laiko save ir nebenori tęsti santuokinių ryšių.
Sutuoktinio kaltės įrodymas
Kaltės prezumpcija nustatoma CK 3.60 straipsnio 3 dalyje. Sutuoktinio kaltė preziumuojama (t.y. laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip) jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, ar žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais, ar paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina.
Sutuoktinio kaltė, taip pat gali pasireikšti ir kitais pagrindais: konfliktišku charakteriu, pinigų švaistymu, bendrų sutuoktinio pareigų nesilaikymu, girtavimu, nepagarbos sutuoktiniui demonstravimu ir pan.
Sutuoktiniui, kuris teigia, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tenka įrodinėti, kad kito sutuoktinio kaltė lėmė santuokos iširimą. Jeigu kitas sutuoktinis nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, jis turi teisę prieštarauti ir įrodinėti, jog ir kito sutuoktinio veiksmai turėjo įtakos santuokos iširimui. Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, gali pripažinti, jog vienas iš sutuoktinių ar abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Santuokos nutraukimas sutuoktiniui, kuris yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines pasekmes.
Dėl pavardės pasikeitimo
Nekaltas dėl santuokos pabaigos sutuoktinis, gali prašyti teismo, kad šis uždraustų po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę. Tačiau svarbu žinoti, jog jeigu sutuoktiniai turi bendrų vaikų – uždrausti pasilikti santuokinę pavardę negalima.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Nekaltas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuri atsirado dėl santuokos nutraukimo. Jeigu teismas nusprendžia, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai – nei turtinės, nei neturtinės žalos prisiteisti negalima. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Dėl dovanų grąžinimo
Nekaltas dėl santuokos iširimo sutuoktinis, gali prašyti, jeigu vedybų sutartyje nesusitarta kitaip, kalto sutuoktinio grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą. Jeigu dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, jie gali prašyti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties nėra praėję dešimt metų ir jeigu nekilnojamas turtas nėra perduotas, parduotas kitam asmeniui.
Dėl bendro sutuoktinių turto
Sprendžiant klausimus dėl bendro sutuoktinių turto (vieno ar abiejų sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu) padalijimo, teismas daugiau atsižvelgia į nekalto sutuoktinio interesus ir dažniau gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Lygių dalių principas – kai bendras sutuoktinių turtas padalinamas lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Civiliniame kodekse yra numatytas sutuoktinių tarpusavio išlaikymas. Sutuoktinio išlaikymas gali būti nustatomas teismo tvarka, jeigu išlaikymo prašantis sutuoktinis neturi galimybių pats save išsilaikyti, yra nedarbingas dėl sveikatos ar amžiaus. Sutuoktinio išlaikymo poreikis privalo būti pagrįstas. Jeigu santuoka yra nutraukiama dėl šio sutuoktinio kaltės, pagal civilinį kodeksą jis praranda teisę į išlaikymą ir kodeksas nenumato jokių išimčių šiai nuostatai.
Taigi, nutraukus santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, yra patiriamos ne tik materialinės, bet ir emocinės pasekmės, galima prašyti atlyginti žalą patirtą dėl skyrybų, atiduoti dovanas, pasikeisti pavardę ir pan. Visgi reikėtų paminėti, kad akivaizdi vieno iš sutuoktinių kaltė skyrybų proceso metu nustatoma ne taip dažnai. Žymiai dažniau teismai pastebi, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Siekis nustatyti vieno sutuoktinio kaltę gali prailginti ir psichologiškai apsunkinti teismo procesą, o tokio nustatymo pasekmės nėra esminės.
Straipsnį parengė VU Teisės klinikos konsultantė Rasa Ulevičiūtė.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.
