Lietuvos Respublikos Seime priėmus ir nuo 2021 m. sausio mėnesio įsigaliojus naujojo tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisai buvo papildytas šio įstatymo 19 straipsnis, reguliuojantis erdves, kuriose draudžiama rūkyti. Reikšminga yra 19 straipsnio 9 dalis, kuri nustato draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Taigi, yra apribojama savininko teisė naudotis nuosavybe tuo atveju, kai yra pažeidžiama kito asmens teisė į savo sveikatą. Reikėtų pabrėžti, kad pats įstatymas savaime neuždraudžia rūkyti balkonuose – draudimas atsiranda tada, kai bent vienas daugiabučio gyventojas pareiškia prieštaravimą rūkymui.
Tačiau kaip praktiškai turėtų būti įgyvendinama ši įstatymo nuostata?
Pirma, daugiabučio namo gyventojas, prieštaraujantis kaimyno rūkymui, turi kreiptis į savo kaimyną ir paprašyti, kad kaimynas nerūkytų.
Antra, jeigu kaimynas nekreipia dėmesio ir toliau rūko, daugiabučio namo gyventojas kreipiasi į savivaldybę pagal daugiabučio gyvenamąją vietą ir pareiškia apie prieštaravimą rūkymui daugiabutyje.
Trečia, savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paskelbia, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, draudžiama rūkyti. Įsakymas įsigalioja ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įsakymo priėmimo dienos, per šį laikotarpį daugiabutis yra pažymimas informaciniais ženklais, nurodančiais, kad draudžiama rūkyti šio namo balkonuose bei informuojama daugiabučio bendrija.
Vienas iš ypatumų yra tas, kad draudimas rūkyti daugiabutyje gali būti pašalintas esant vienai iš trijų aplinkybių: 1) namo gyventojas atšaukia savo pareiškimą 2) daugiabučio namo gyventojas, pareiškęs prieštaravimą, pakeičia gyvenamąją vietą 3) praėjus 6 mėnesiams nuo daugiabučio namo gyventojo, nedeklaravusio gyvenamosios vietos tame daugiabučiame name, pranešimo dėl prieštaravimo pareiškimo pateikimo dienos.
Tokiu atveju, kai informaciniais ženklais, draudžiančiais rūkyti balkonuose, pažymėtame daugiabutyje vistiek rūkoma – kyla administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 492 str. 1 dalį asmuo gauna įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Jeigu asmuo pakartotinai padaro nusižengimą baudos suma siekia nuo penkiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Tačiau labai svarbu yra tai, kad tam, kad administracinė atsakomybė kiltų, turi būti įrodymai, kad asmuo vistiek rūko, pavyzdžiui, nuotraukos, filmuota medžiaga. Daugiabučio namo gyventojas, pastebėjęs rūkantį kaimyną, turėtų rašyti pareiškimą į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių arba kreiptis pareiškimu į policiją, pateikiant kokį nors įrodymą.
Taigi, pati įstatymo pataisa nustato tam tikrą procesą ir etapus tam, kad konkrečiame daugiabutyje būtų draudžiama rūkyti. Vis dėlto, draudimas galioja ne visam laikui ir gali būti panaikinamas esant trims aplinkybėms, susijusioms su rūkymui prieštaraujančiu daugiabučio gyventoju. Pažeidus draudimą kyla administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda. Pažeidus draudimą pakartotinai, atsakomybė griežtėja ir yra skiriama didesnė bauda.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją.
