Nuotolinis darbas Lietuvoje ilgą laiką buvo nepaplitęs ir iki šiol pilnai neišnagrinėtas reiškinys. Tačiau prieš dvejus metus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, atsirado nemažai pokyčių dėl COVID-19 viruso plitimo. Įvedus šalyje karantiną, darbdaviai ir darbuotojai susidūrė su poreikiu organizuoti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu.
Nuotolinis darbas
Lietuvoje nuotolinio darbo sampratą reglamentuoja Darbo kodekso 52 straipsnis. Jis numato, jog nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį, visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Kitaip tariant nuotolinis darbas suteikia galimybę atlikti darbo funkcijas ne darbovietėje, o kitoje vietoje. Kita vieta nėra konkrečiai apibrėžiama, taigi tai gali būti darbuotojo gyvenamoji vieta, kitas miestas arba kita patalpa.
Saugumo reikalavimai dirbant nuotoliniu būdu
Dirbant nuotoliniu būdu darbo sutarties vykdymas gali skirtis nuo vykdymo dirbant įprastu būdu. Darbuotojas dirba nutolęs nuo darbdavio, t.y. darbuotojas yra tik „pasyviai“ darbdavio žinioje, o tai reiškia, kad darbdaviui sudėtingiau kontaktuoti su darbuotoju ir jį prižiūrėti. Dėl šios priežasties kitaip užtikrinami darbuotojų saugumo reikalavimai.
Jeigu darbas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, darbdavys turi pareigą užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Reikalavimai keliami ir darbuotojo darbo vietai: kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Tačiau, atsižvelgiant į nuotolinio darbo specifiką, šiuo atveju darbdaviui užtikrinti vienodas sąlygas yra sunku. Darbdavys neturi galimybės objektyviai įvertinti darbuotojo darbo vietos, kai darbuotojas dirba iš namų. Kadangi darbdavys vis tiek privalo užtikrinti saugos reikalavimus, darbdavys turi suteikti informaciją apie saugumą bei darbuotojo darbo vietai keliamus reikalavimus. Informacija darbuotojams gali būti pateikiama įvairiais būdais, pavyzdžiui, organizuojant mokymus apie darbo vietos saugą. Rekomenduojama darbuotojo susipažinimą su šia informacija raštiškai užfiksuoti tiek darbdavio, tiek darbuotojo parašais.
Nelaimingas atsitikimas darbe
Nelaimingas atsitikimas darbe – tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to miršta. Darbdavys privalo atlyginti darbuotojo patirtą žalą jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta:
1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais;
2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais;
3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta;
4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą;
5) kai asmuo vyksta iš namų į darbą arba iš darbo į namus įmonės, ūkininko išsinuomotu bei visuomeniniu transportu arba vyksta darbo laiku šiuo transportu darbdavio interesais.
Taigi atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą. Tačiau yra išimčių. Žala nebus atlyginama jeigu darbuotojas sąmoningai siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas darbe: dirbo ne darbdavio naudai arba nelaimingo atsitikimo priežastis yra apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų. Taip pat žala nebus atlyginama, jeigu ji atsirado darant tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir jeigu darbuotojas atlikdavo savavališkus veiksmus, dėl kurių darbdavys nebuvo davęs sutikimo.
Nelaimingas atsitikimas dirbant nuotoliniu būdu
Pagrindinis neaiškumas kyla, kai darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, darbo metu patiria traumą. Kyla klausimas, ar ši trauma galėtų būti traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas darbe?
Darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dirbančiajam darbo vietoje. Tai reiškia, jog trauma, kurią patyrė darbuotojas dirbantis nuotoliniu būdu, gali būti laikoma nelaimingu atsitikimu darbe. Tačiau reikia suvokti, jog svarbiausias aspektas norint pripažinti darbuotojo dirbusio nuotoliniu būdu traumą kaip nelaimingą atsitikimą – priežastinis ryšys. Būtina nustatyti dėl kokių priežasčių įvyko darbuotojo trauma ir ar šios priežastys (darbuotojo veiksmai) tiesiogiai susijusios su darbo funkcijomis. Pavyzdžiui, darbo metu darbuotojas nusprendžia nuvažiuoti apsipirkti į prekybos centrą ir pakeliui atsitinka eismo įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą. Ar toks įvykis yra nelaimingas atsitikimas darbe? Ne, nes nors darbuotojas patyrė traumą darbo metu, jo veiksmai negali būti laikomi darbu darbdavio naudai ar darbu sulygtu darbo sutartyje, kadangi traumos atsitikimo metu darbuotojas veikė savo interesais.
Taigi, patyrus traumą nuotolinio darbo metu įvykis galėtų būti laikomas nelaimingu atsitikimu darbe. Tačiau tiriant tokį įvykį labai svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų įvykio metu ir jų ryšio su darbo funkcijomis.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją ( https://teisesklinika.lt/).
