Kiekvienas asmuo gyvendamas demokratinėje valstybėje turi teisę į asmens saviraiškos laisvę. Tai yra asmens teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Įstatymai numato, kad niekas negali kliudyti ieškoti ir skleisti informaciją bei idėjas. Svarbu pabrėžti, kad, nors ši teisė yra ginama ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje, ji nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymo nustatytais pagrindais, jei yra būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Paprastai asmuo tokiais savo veiksmais pažeidžia kito asmens teisę į garbę ir orumą.
Asmens ir garbės orumo gynimo sąlygos
Asmens garbė ir orumas ginamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatytą reguliavimą, nustačius šių faktų visumą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą; trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.
Pažymėtina, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas tiek privačių fizinių asmenų, tiek viešais pripažįstamų asmenų atžvilgiu. Viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Esminis skirtumas yra tas, kad viešų asmenų atžvilgiu yra taikoma ne tokia didelė pažeidžiamų teisių apsauga – leidžiama skelbti informaciją, sudarančią pagrįstą ir teisėtą interesą visuomenei žinoti, apie viešąjį asmenį ir jo veiklą. Taikoma didesnė tolerancija kritikuoti asmenį, tačiau visuomenės teisėtu poreikiu žinoti nelaikytinos aplinkybės, skirtos auditorijos smalsumui tenkinti.
Teismo nutarties apžvalga
Šios temos kontekste paminėtina LAT 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-197-421/2022 bei atkreiptinas dėmesį į teismo pateiktus išaiškinimus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad buvo paskleista žinia, jog posėdžio metu už atsakovo nugaros pasirodęs apsinuoginęs vyras buvo ieškovas, ir ši žinia žemino ieškovo garbę ir orumą. Byloje konstatuota, kad atsakovo teiginiai apie ieškovą, kaip asmenį, kuris buvo apsinuoginęs šalia atsakovo, buvo paskleisti viešai ir itin plačiai paplito visuomenėje; teiginiai buvo paskleisti apie ieškovą, aiškiai nurodant jo pavardę; byloje atsakovas pripažino, kad teiginiai apie ieškovą neatitiko tikrovės. Kasaciniame skunde atsakovas nurodė, jog jo teiginiai buvo išsakyti su akivaizdžiu humoru, kuris buvo suprantamas absoliučiai daugumai žmonių, kurie tuos teiginius girdėjo, įskaitant ir patį ieškovą. Atsakovas tvirtino, kad tinkamai įgyvendino saviraiškos teisę, kad jo teiginiai apie ieškovą buvo pateikti su saikingu humoru, iš kurio buvo galima tik pasijuokti, bet ne įsižeisti. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, todėl negali reikalauti, kad apie jį būtų skleidžiamos tik teigiamos žinios.
Sprendžiant dėl saviraiškos laisvės ribojimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad turi būti vertinamas paskleistos informacijos prisidėjimas prie diskusijos dėl bendrojo intereso; asmens žinomumas ir publikacijos tema (dalykas); ankstesnis asmens elgesys; atitinkamos informacijos gavimo būdas ir jos tikrumas (patikimumas); publikacijos turinys, forma ir padariniai.
Nors atsakovas pabrėžė savo teiginių visiems suprantamą humoristinį pobūdį, tačiau teisėjų kolegija byloje nurodė, kad tokio pobūdžio bylose nagrinėjant saviraiškos laisvės ribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje, be kitų dalykų, reikšminga įvertinti tai, kaip ginčijamais teiginiais prisidėta prie diskusijos bendrojo intereso klausimu ir ar visuomenė (pvz., vidutinis / paprastas skaitytojas) galėjo atpažinti humorą, satyrą, taip pat svarbus bendras situacijos konteksto vertinimas. Atsakovo tariamu humoru buvo paskleista privataus pobūdžio melaginga informacija, nesusijusi su ieškovo vykdoma viešo pobūdžio veikla, nebuvo prisidėta prie jokios visuomenės diskusijos reikšmingu klausimu.
Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė.
Pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti skleidžiant nesąžiningus teiginius, neturinčius pakankamo faktinio pagrindo, suponuojančius neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Skleisdamas nurodytus teiginius, atsakovas piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė kitų asmenų teisių.
Taigi, nepaisant to, kad humoristiniai pasisakymai yra nukreipti į viešąjį asmenį, viešojo asmens kritikos ribos susiaurėja, kadangi asmens, skleidžiančio melagingą informaciją, teiginiuose yra privataus pobūdžio informacija. Jei asmuo siekia ne informuoti visuomenę apie reikšmingą viešojo asmens veiklą, o skleidžia gandų pobūdį atitinkančią informaciją, tokie asmens veiksmai pažeidžia kito asmens teisę į garbę ir orumą ir užtraukia civilinę atsakomybę.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją ( https://teisesklinika.lt/).
