Kas yra vekselis? Kokia jo teisinė galia ir ekonominė nauda?

Kas yra vekselis ir kokios yra vekselio rūšys?

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra nurodyta, jog vekselis yra vertybinis popierius, t.y. toks dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą jame nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Tiek pagal CK, tiek pagal ĮPVĮ įtvirtintą vekselio sampratą yra išskiriamos dvi vekselių rūšys: įsakomieji vekseliai ir paprastieji vekseliai.

Įsakomasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 3 dalis).

Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Paprastajame vekselyje visais atvejais yra nustatyta paprasta ir besąlygiška pareiga sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą šiame dokumente nurodytomis sąlygomis, o minėtą pareigą sumokėti vekselio išrašymo metu prisiima pats vekselio davėjas.

Kada vekselis laikomas galiojančiu bei kokie vekselio negaliojimo pagrindai?

Norint, kad vekselis būtų sudarytas, jis turi būti sudaromas raštu ir jame turi būti nurodyti tokie rekvizitai:

• žodžiai „įsakomasis vekselis“ arba „paprastasis vekselis“ priklausomai nuo vekselio rūšies;
• įsakymas sumokėti įrašytą sumą;
• asmens, turinčio sumokėti vekselyje numatytą sumą, pavadinimas arba vardas, pavardė;
• mokėjimo terminas;
• mokėjimo vieta;
• asmens, kuriam vekselyje numatyta suma turi būti sumokėta, pavadinimas arba vardas, pavardė;
• vekselio išrašymo vieta ir data;
• išrašančio vekselį asmens (vekselio davėjo) parašas;
• tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles – tai patvirtinanti informacija;
• be to, jei įsakomojo vekselio suma didesnė nei 3000 Eur, vekselis turi būti sudarytas notarinės formos.

Tam, kad vekselis galiotų, reikia visų anksčiau išvardytų rekvizitų. Tačiau būtina pažymėti, jog mokėjimo termino nenurodymas, atskiro įrašo apie mokėjimo vietą nenurodymas ar jo išrašymo vietos nenurodymas nedaro vekselio negaliojančiu.

Privalomųjų rekvizitų trūkumas yra ne vienintelė priežastis, dėl kurios vekselis gali neturėti vertybinio popieriaus statuso. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, kai pasibaigia nustatyti terminai:

1. pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo;
2. įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo;
3. pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

Be to, ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui (asmeniui, įsipareigojusiam apmokėti vekselį) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, o vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ – nuo mokėjimo termino dienos. ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs 3 metų terminą, netenka galimybės realizuoti vekselį kaip vertybinį popierių ĮPVĮ nustatyta tvarka. Praleidus terminą, nerealizuotas vekselis gali būtų pripažintas paskolos rašteliu, jei jis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tam turi būti vertinama:

• ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu;
• ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Kitomis vekselio negaliojimo priežastimis laikomi suklastoti arba išgalvotų asmenų parašai, kurių vardu vekselis pasirašytas, veikimas be įgaliojimo ir t.t.

Kodėl verta sudaryti vekselį?

Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių. Taip pat, vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina teisėtą reikalavimo teisę, o skolininkas pagal šį vertybinį popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą remdamasis aplinkybėmis, kurios jame nenurodytos. Svarbu pažymėti, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka.

Turiu  neapmokėtą vekselį, o vekselyje numatytas terminas praleistas. Ką reikėtų daryti?

Vekselio turėtojas privalo pranešti asmeniui, iš kurio jis gavo vekselį, apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį. Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu. Jei vekselio davėjas nesumoka vekselyje numatytos sumos, vekselio turėtojas turi teisę kreiptis į notarą. Šis daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar jo įgalioto asmens turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis, o jeigu vekselis užsienio kalba – kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą. Notaras priėmęs prašymą pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui ir tik įvykdžius anksčiau paminėtą reikalavimą. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą arba nesumokėtą vekselio sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą, taip pat pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Vykdomąjį įrašą notaras pasirašo, patvirtina savo antspaudu, šis įrašas registruojamas notariniame registre. Jeigu notaro vykdomajame įraše pareikalaujama išieškoti solidariai iš kelių solidarių skolininkų ir vykdymo vieta yra skirtinga, vekselio turėtojo prašymu, notaras jam gali išduoti kelis vykdomojo įrašo egzempliorius. 

Agnė Smagurauskaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.

VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.