Skyrybų atveju verslas dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus). Jei įmonei priklauso tik nekilnojamasis turtas, akcijų vertę nustatyti nesunku – yra vertinamas pats nekilnojamasis turtas, o akcijos vertė apskaičiuojama proporcingai. Sunkiau yra įvertinti intelektinės nuosavybės teises (patentus, išradimus, komercinę paslaptį sudarančią informaciją, autorines teises, prekių ženklus), įmonės prestižą. Prestižas įmonės apskaitoje yra nematerialus turtas, kuris neapima turto kurį galima atskirti, parduoti, perduoti, licencijuoti ar nuomoti. Norint prestižą apskaičiuoti, būtina turėti viso įmonės turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja rinkos verte, sąrašą. Galiausiai, papildomą vertę (premiją) turi ir kontrolinis akcijų paketas, kuris gali būti vertingesnis negu smulkiojo akcininko akcijos. Taigi, siekiant nustatyti tikrąją verslo vertę negalima vadovautis nominaliąja akcijų verte, turi būti atliekamas išsamus verslo vertinimas.
Santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl nutraukiant santuoką teismas privalo išspręsti ir klausimus susijusius su santuokinių turto padalijimu. Bendru sutuoktinių turtu laikoma ir akcijos, iš verslo veiklos gaunamos pajamos bei įmonės vertės padidėjimas santuokos metu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos (verslo vertė). Jeigu vienas iš sutuoktinių verslą pradėjo dar iki santuokos sudarymo, turėtų būti atliekami du vertinimai: nustatoma santuokos sudarymo dieną buvusi vertė ir vertė santuokos nutraukimo metu. Tokiu atveju yra dalijamas verslo vertės prieaugis.
Minėtasis išsamus verslo vertinimas susideda iš juridinio asmens veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno, taip pat, vertybinių popierių (kaip pavyzdžiui akcijų, obligacijų) ir nematerialaus turto bei prestižo vertinimo. Santuokos nutraukimo bylose galima išskirti tris pagrindinius metodus, kuriais remiantis atliekamas vertinimas: palyginamosios vertės metodas (turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus), diskontuotų pinigų srautų vertės metodas (DCF) (turtas vertinamas pagal būsimus įmonės rezultatus, įskaitant būsimas pajamas, pinigų srautų prognozes) ir atstatomosios vertės metodas (skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas). Minėtieji metodai vienas kitą papildo, todėl nustatant įmonės vertę naudojami keli skirtingi vertinimo metodai, o gauti rezultatai lyginami tarpusavyje ir tik tuomet pateikiamas galutinis įvertinimas. Nustatant, kuris metodas tinkamiausias, atsižvelgiama į konkretaus verslo ir jo aplinkos pobūdį. Atlikus turto vertinimą ir žinant viso verslo vertę, ji padalijama abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis arba vienam iš sutuoktinių – natūra, o kitam – kompensacija, nepriklausomai nuo to, kad versle iki santuokos nutraukimo aktyviai dalyvavo tik vienas iš sutuoktinių.
Tiek bendras sutuoktinių turtas, tiek ir verslas skyrybų atveju dalijamas natūra. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai negalima atskirti turto dalių. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai (LAT 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
Kalbant apie verslo pasidalijimą, dažniausiai vienam iš sutuoktinių už jam tenkančią akcijų dalį yra priteisiama kompensacija, bet ne dalis akcijų. Kaip matyti iš teismų pateikiamų argumentų, toks turto padalijimo būdas taikomas ne tik atsižvelgiant į turto prigimtį, jo rūšį, paskirtį bet ir į tai, kaip šalys elgėsi su turtu iki jo padalijimo, bendraturčių tarpusavio santykius bei galimybes ir toliau vystyti verslą. Taigi, jei vienas iš sutuoktinių gerai suvokia verslo pobūdį, o kitas neturi reikalingų specialiųjų žinių, nesidomi įmonės veikla, siekiant išvengti konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.
Pabaigai, praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, vienas iš sutuoktinių siekdamas asmeninės naudos, sudaro sandorius, kurių metu nuslepiamas turimas turtas perleidžiant jį tretiesiems asmenims. Tokiu būdu sumažėja dalintino turto vertė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Galima daryti išvada, kad ta pati taisyklė turėtų būti taikoma ir dėl įmonės vardu sudarytų nenaudingų sandorių vertinimo.
Eglė Bakšytė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.
VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.
