Norint pastatyti naują statinį gali kilti klausimų nuo ko pradėti, kokie leidimai reikalingi ir kaip juos gauti, tačiau statant nesudėtingąjį statinį leidimas dažnai nereikalingas. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Statybos įstatyme numatyti tokie naujų nesudėtingųjų statinių statybos leidimai:
- Naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
- Naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
- Naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje;
- Naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
- Naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
Nesudėtingųjų statinių skirstymas
Nesudėtingieji statiniai skirstomi į I ir II grupes, nuo kurių priklauso ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ar statinys priskiriamas prie nesudėtingųjų ir į kurią grupę paskirtas nesudėtingasis statinys priklauso nuo statinio rūšies ir nuo jo parametrų, kaip nustatyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Pavyzdžiui, tvora priskiriama I grupei kai jos aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, o II grupei priskiriama kai jos aukštis > 2 iki ≤ 5 m. Jeigu norima pastatyti naują tvorą mieste, tai statybą leidžiantį dokumentą reikės turėti jeigu tvoros aukštis bus didesnis negu 2 m.
Kokiu atstumu nuo gretimo sklypo galima statyti be kaimyno sutikimo
Daugumą statinių galima statyti 3 m nuo gretimo sklypo, tačiau tam tikrais atvejais galima statyti ir arčiau be gretimo sklypo savininko sutikimo.
Pastatą ar stogą turintį inžinerinį statinį galima statyti 1 m nuo besiribojančio sklypo, tačiau tik jeigu bet kurio šio statinio taško aukštis mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki gretimo sklypo ribos. Pavyzdžiui, jeigu kurio nors statinio taško aukštis yra 2 m, tai horizontalus atstumas nuo šio taško iki gretimo sklypo turi būti ne mažesnis negu 2 m.
Statant įvairias užtvaras, stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas 1 m atstumu nuo sklypo ribos taip pat nereikia gretimo sklypo savininko sutikimo.
Užtvaras galima statyti ir arčiau nei 1 m (neperžiangiant sklypo ribos), tačiau besiribojančio sklypo savininko sutikimas yra vis tiek privalomas šiais atvejais:
- Jeigu užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50% bendro užtvaros ploto – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
- Jeigu užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25% bendro užtvaros ploto – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis;
Kiti svarbūs pakeitimai galiojantys nuo lapkričio 1 dienos
Kaip buvo minėta, nuo lapkričio 1 d. vienas iš statinių statybos leidimų yra naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties pastato statybai. Šiuo metu buvo reikalingas leidimas tik statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties pastatą, tačiau nuo lapkričio 1 d., įsigaliojus įstatymų ir statybos techninių reglamentų pakeitimams, visada bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, jeigu statomas nesudėtingasis gyvenamosios paskirties pastatas.
Nuo lapkričio 1 d. keičiasi ir kai kurių nesudėtingųjų statinių parametrai. Nesudėtingųjų II grupės gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių pastatų didžiausias aukštis yra 5 m ir didžiausias bendras plotas 50 m2 (šiuo metu didžiausias aukštis 8,5 m ir didžiausias bendras plotas 80 m2); sodo namai nebėra priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, nuo lapkričio 1 d. jie priskiriami prie II grupės, kurių didžiausias aukštis 5 m ir didžiausias bendras plotas 50 m2 (seniau buvo didžiausias aukštis 8,5 m ir didžiausias bendras plotas 80 m2). Statinys viršijantis nurodytus dydžius bus priskirtas prie ypatingųjų arba neypatingųjų statinių.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Jokūbas Jurkevičius.
