Skyrybos procesas, keliantis daug įvairių klausimų, ką daryti ir kur kreiptis. Pats santuokos nutraukimas yra procesas, kuriuo nutraukiama teisiškai įregistruota santuoka tarp dviejų asmenų. Santuoka gali būti nutraukta abipusiu sutuoktinių susitarimu arba vieno iš sutuoktinių iniciatyva. Skyrybos kai tarp šalių kyla ginčas pagal įstatymus yra atskiras procesas lyginant su santuokos nutraukimu bendru šaliu susitarimu. Iškilęs ginčas dėl skyrybų gali būti sudėtingas ir emociškai sunkus procesas, todėl svarbu žinoti pagrindinius teisinius aspektus ir procedūras.
Santuokos nutraukimas kilus ginčui
Nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomoji mediacija tapo būtina sprendžiant šeimos ginčus, pvz.: kai norima nutraukti santuoką, priteisti vaikų išlaikymą, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką ir pan. Privalomoji mediacija yra teisinė procedūra, alternatyvi ginčų sprendimui, kuriame nepriklausomas mediatorius padeda šalims pasiekti tarpusavio susitarimą. Mediatorius, kaip neutralus tarpininkas, vadovauja procesui, palaiko konstruktyvų bendravimą ir padeda šalims rasti sprendimus, kurie atitiktų abiejų pusių interesus, taip išvengiant ilgo ir dažnai emociškai varginančio teismo proceso. Tokiu procesu siekiama padėti ginčo šalims pasiekti abipusiai priimtiną susitarimą, neperduodant ginčo sprendimo teismui. Šis procesas yra pagrįstas savanorišku šalių dalyvavimu ir bendradarbiavimu, o ne konfrontacija.
Mediacija turi daugybę privalumų – ji padeda sutaupyti laiko ir išlaidų, skatina aktyvesnį šalių dalyvavimą priimant sprendimus, mažina emocinę įtampą ir užtikrina ginčų privatumą. Privalomoji mediacija dažnai leidžia greičiau išspręsti ginčus nei teisminis procesas. Teismų nagrinėjimo terminai gali būti ilgi dėl užimtumo ir bylos sudėtingumo, o mediacijos proceso trukmė priklauso nuo šalių noro ir gebėjimo pasiekti susitarimą. Daugeliu atvejų mediacija gali būti užbaigta per kelias savaites ar mėnesius, kai tuo tarpu teismo procesas gali trukti metus. Mediacija nėra griežtai reglamentuota procedūra kaip teisminis procesas, todėl ji leidžia išvengti daugelio formalių ir dažnai ilgai trunkančių procesinių veiksmų. Mediacijos metu šalys turi galimybę aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Skirtingai nuo teismo proceso, kur teisėjas priima galutinį sprendimą, mediacijoje sprendimus priima pačios ginčo šalys, tai leidžia joms kontroliuoti ginčo sprendimo procesą ir susitarimo sąlygas.
Privalomos mediacijos proceso iniciavimas ir dokumentų pateikimas
Privalomosios mediacijos procedūrą gali būti inicijuojama vienos iš šalių prašymu arba šalių bendru sutarimu, pateikiant bendrą prašymą. Pateikti prašymą galima valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Jei abi šalys sutinka dėl mediacijos, galima tiesiogiai kreiptis į pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, su prašymu vykdyti mediaciją.
Kai dėl privalomosios mediacijos vykdymo kreipiasi tik viena šalis, ji turi pateikti prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir pridėti savo asmens dokumento kopiją. Prašyme be savo duomenų, prašyma teikianti šali turi nurodyti kitos (-ų) ginčo šalies (-ių) vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos arba kitą dokumentų įteikimo vietos adresą (pavyzdžiui, elektroninio pašto adresą, paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresą, darbovietės adresą ir pan.). Ši informacija yra būtina, kad mediatorius galėtų pranešti kitai ginčo šaliai pie gautą prašymą ir gauti kitos ginčo šalies sutikimą (arba nesutikimą) spręsti ginčą mediacijos būdu.
Jeigu prašymą pateikia abi ginčo šalys kartu, prašyme turi būti nurodyti abiejų šalių vardai, pavardės, ginčo esmė bei gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresai, o prašymas turi būti patvirtintas visų šalių parašais. Be to, jei šalys susitaria, jos gali nurodyti pageidaujamą mediatorių mediacijos procesui vykdyti.
Mediacijos proceso eiga
Teikiant prašymą per valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, mediatorius paskiriamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Nuo 2024 rugsėjo 1 d., mediacijos įstatymo pakeitimuose numatyta, kad vienai iš šalių pateikus prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl privalomosios mediacijos pradžios, pirmiausia per 14 dienų bus paskiriamas mediatorius, kuris kitai šaliai išsiųs kvietimą dalyvauti mediacijoje. Mediatorius, kaip kvalifikuotas specialistas, turintis mediacijos žinių ir galintis profesionaliai bei aiškiai paaiškinti šį ginčų sprendimo būdą, atsižvelgdamas į situaciją, nuspręs, kaip geriausiai supažindinti ir motyvuoti kviečiamąją šalį, kad ji galėtų priimti sprendimą dėl dalyvavimo mediacijoje. Jei per nurodytą laiką kitos šalies sutikimas nėra gaunamas, laikoma, kad ji atsisakė dalyvauti privalomojoje mediacijoje. Svarbu pažymėti, kad kitai ginčo šaliai nesutikus su mediacijos procesu, prašymą pateikusiai šaliai bus išduota pažyma, jog buvo pasinaudota privalomąja mediacija ir galima kreiptis į teismą. Ši pažyma nėra išduodama ginčo šaliai, kuri mediacija pasinaudoti nesutiko. Kreipiantis į teismą būtina pateikti iš mediatoriaus gautą pažymą apie mediacijos proceso praėjimą.
Tuo atveju kai šalys sutinka dalyvauti mediacijos procese, teisinės pagalbos tarnyba suteikia patalpas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Tačiau, jei ginčo šalys ir mediatorius sutaria, mediacija gali vykti ir kitose vietose arba nuotoliniu būdu. Nurodytoje ar sutartoje vietoje numatoma mediacijos sesija, kuriose diskutuojama apie ginčo esmę, aptariamos galimos išeitys ir bandoma pasiekti tarpusavio susitarimą. Jei mediacijos metu šalys pasiekia susitarimą, jis gali būti įtvirtintas raštu, pasirašant taikos sutartį. Pažymėtina, kad tik teisme patvirtinta taikos sutartis ateityje gali būti naudojama kaip vykdomasis dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad jei viena iš šalių nesilaiko taikos sutarties, pavyzdžiui, nemoka joje numatyto vaiko išlaikymo, tik teismo patvirtintos sutarties pagrindu galima kreiptis į antstolius dėl priverstinio sutarties vykdymo.
Privalomos mediacijos kaina
Iki 2024 m. rugsėjo 1 d. mediacijos įstatymo pakeitimų, buvo numatyta, kreipiantis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymų dėl privalomosios mediacijos vykdymo, mediacija finansuojama valstybės lėšomis iki 4 valandų. Tačiau pagal naują reglamentavimą, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos yra suteikiamas didesnis valstybės finansuojamų valandų skaičius privalomajai mediacijai – skiriama nemokamos 8 valandos įskaitant mediacijos proceso pasirengimui ir rezultato įforminimui. Jei šis laikotarpis pasibaigia, tačiau susitarimas nėra pasiektas, šalims ir mediatoriui sutikus, ją galima toliau vykdyti šalių sąskaita. Jeigu ginčo šalys nori, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už papildomų mediatorių paslaugas jos turi mokėti pačios. Mediatorių teikiamų paslaugų kaina nustatoma remiantis ginčo šalių ir mediatorių susitarimu.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina Rajeckaitė.
