Darbo sutarties nutraukimas neretai verčia darbuotoją jaustis pažeidžiamai. Dėl šios priežasties svarbu žinoti, kaip galima apginti savo interesus bei kokias pareigas turi darbdavys, kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti teise.
Sutarties pasibaigimo pagrindai numatyti Darbo kodekso (DK) 53 straipsnyje. Darbo sutarties nutraukimas gali būti inicijuojamas abiejų ar vienos iš darbo santykių šalių, taip pat darbo sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva ar darbdavio valia.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį gali būti pateikiamas tiek darbdavio, tiek darbuotojo raštu, su išdėstytomis sąlygomis, kuriomis siūloma nutraukti sutartį.
Šis darbo sutarties nutraukimo būdas suteikia šalims galimybę bendru sutarimu priimti abiems šalims palankų sprendimą dėl nutraukimo sąlygų apimančių ir išeitinės mokėjimo dydį, darbo pabaigos datą, nepanaudotų atostogų suteikimo tvarką ir kt.
Tam, kad susitarimas būtų laikomas įgavusiu galią, būtinas kitos šalies raštiškas sutikimas, kurį ji turi suteikti per 5 darbo dienas. Taigi, gavęs pasiūlymą tiek darbdavys, tiek darbuotojas neprivalo su juo iškart sutikti ar nesutikti, pasiūlymą pateikusi šalis turi suteikti galimybę kitai šaliai apsvarstyti siūlomas sąlygas ir įsitikinti, kad jo interesai nėra pažeidžiami. Jei į pasiūlymą neatsakoma per 5 darbo dienas, laikoma, kad jis yra atmestas.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių
Kai darbuotojas išeina iš darbo savo noru, neturėdamas įstatymu pripažintų rimtomis priežasčių, apie ketinimą išeiti iš darbo jis privalo pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka šį terminą sutrumpinti.
Darbuotojui, kuris nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva išmokama tik kompensacija už neišnaudotas kasmetines atostogas bei už išdirbtas darbo dienas, jei už jas dar nėra atlyginta. Išeitinė išmoka nėra mokama.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
Jei darbuotojas turi svarbią priežastį nutraukti sutartį, apie tai privalo pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Svarbia priežastimi gali būti laikoma prastova ne dėl darbuotojo kaltės, nemokamas darbo užmokestis, darbuotojo liga ir pan.
Esant šį sutarties nutraukimą reglamentuojančiame straipsnyje (DK 56 str.) nurodytoms svarbioms priežastims, darbdavys negali atsisakyti tenkinti prašymo dėl išėjimo iš darbo ir be neatlyginto užmokesčio bei neišnaudotų kasmetinių atostogų atlyginimo, taip pat privalo išmokėti ir išeitinę išmoką atsižvelgdamas į darbo santykių trukmę.
Jei darbo santykiai trunka ilgiau nei vienerius metus, išmokama dviejų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o darbo santykiams trukus trumpiau nei vienerius metus – vieno vidutinio užmokesčio dydžio.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
DK 57 straipsnis numato sąlygas, kuriomis darbdavys savo valia gali nutraukti darbo santykius. Apie tokį sutarties nutraukimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį (o jei darbo santykiai trumpesni nei vieneri metai – prieš dvi savaites).
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant 1 straipsnio dalyje išvardintų priežasčių, galimas atleidimas ir tais atvejais, kai bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, kuris negali būti trumpesnės nei dviejų mėnesių trukmės, ir šio plano vykdymo rezultatai nepasiekiami. Taip pat, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo atsisakymo dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomosiomis darbo sąlygomis, keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę, jei tai yra reikšminga ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.
Atleidus darbuotoją šiuo pagrindu, jam turi būti išmokamos tokios pat išmokos, kaip ir esant darbo sutarties nutraukimui darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tačiau įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.
Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės
Nutraukti sutartį dėl darbuotojo kaltės galima darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas ar esant dviems tokiems patiems darbo pareigų pažeidimams per paskutinius dvylika mėnesių. Tai, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nurodyta Darbo kodekso 58 str., 3 d. Svarbu tai, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo.
Apie sprendimą nutraukti darbo sutartį šiuo atveju pranešti iš anksto nėra būtina ir išeitinė išmoka nėra mokama.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
Nesant darbuotojo kaltės, taip pat ir Darbo kodekso 57 str. įvardintų aplinkybių atleidimui iš darbo be darbuotojo kaltės, darbdavys taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį ir išmokėdamas darbuotojui ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo dydžio išeitinę išmoką apie tai įspėjęs ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas.
Taigi, darbo santykių nutraukimas gali sukelti įvairias teisines pasekmes atsižvelgiant į individualiai susiklosčiusią situaciją. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymu yra nustatomas įspėjimo terminas (išskyrus, kai padaromas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas), kurio metu šalis turi teisę susipažinti su darbo santykių nutraukimo sąlygomis ir, esant Darbo kodekso pažeidimams, kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Nomeda Bertašiūtė
