Tobulėjant technologijoms ir mažėjant kainoms, bepiločiai orlaiviai tampa prieinami vis daugiau norinčiųjų. Tačiau, nors vadinamųjų dronų pilotų skaičius nuolat auga, retas jų išmano pagrindines šių skraidyklių naudojimo taisykles. Apžvelgusi bepiločių orlaivių teisinio reguliavimo ypatumus Lietuvoje, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Evelina Nedzinskaitė pateikia svarbiausią žinotiną informaciją.
Bepiločių orlaivių teisinio reguliavimo klausimai Lietuvoje yra pavesti Civilinės aviacijos administracijai (CAA). Siekiant užtikrinti saugų tokių įrenginių naudojimą, kiekvienas asmuo (nepriklausomai nuo amžiaus) privalo susipažinti ir laikytis CAA patvirtintų taisyklių reikalavimų. Taisyklėse nustatyti minimalūs skrydžių saugos reikalavimai orlaiviams, sveriantiems ne daugiau kaip 25 kilogramus – jeigu skraidyklė viršija nurodytą svorį, reikėtų individualiai kreiptis į CAA dėl išimtinių taisyklių nustatymo.
Valdyti bepilotį orlaivį leidžiama tik vizualiai įžiūrint jo skrydžio kryptį ir padėtį, laikantis minimalaus 50 metrų atstumo nuo pašalinių žmonių, transporto priemonių, statinių. CAA taisyklės draudžia skristi virš konkretaus miesto savivaldybės nustatytų zonų (paprastai – savivaldybės pastato ar įkalinimo įstaigos). Be to, privalu laikytis Lietuvos kariuomenės vado įsakymo dėl karinių teritorijų, virš kurių ribojami bepiločių skrydžiai, nurodymų. CAA taisyklių prieduose nustatyti aukščio ribojimai skraidant šalia Lietuvos Respublikos tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų.
Taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
Taisyklių nesilaikymas gali sukelti pavojų aplinkinių turtui, sveikatai ir gyvybei, pažeisti asmenų teisę į privatumą, asmens duomenų saugą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatyta teisinė atsakomybė už CAA taisyklių nesilaikymą. Vadovaudamiesi ANK 393 straipsnio 2 ir 7 dalimis, CAA skrydžių priežiūros specialistai taisyklių pažeidėjams gali skirti 100–300 eurų dydžio baudą, o už pakartotinį nusižengimą gresia bauda iki 500 eurų bei bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Ką daryti, jeigu planuojate užsiimti profesionalia komercine veikla, o taisyklių reikalavimai pernelyg riboja Jūsų galimybes? CAA įsakymu Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijai (LBONA) yra suteiktas leidimas atlikti bepiločių orlaivių techninį vertinimą ir jų valdytojų įgūdžių vertinimą. LBONA ekspertams teigiamai įvertinus orlaivio būklę ir valdytojo gebėjimus, atsiranda galimybė kreiptis į CAA ir prašyti suteikti išimtį nustatytiems reikalavimams. Tokia išimtis valdytojui suteikiama ne ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui ir tik apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu.
Civilinės atsakomybės draudimas – ne tik profesionalams
Apdrausti bepiločio orlaivio naudotojo civilinę atsakomybę privaloma tik profesionaliems valdytojams, besiverčiantiems komercine veikla arba norintiems turėti išimtinę teisę skristi nesilaikant tam tikrų CAA taisyklėse nustatytų aukščio, atstumo ar vietos apribojimų. Europos Sąjungos lygmeniu šį reikalavimą įtvirtina reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams, kurio 4 straipsnyje nurodyta: „Orlaivio naudotojai <…> draudžiami pagal šį reglamentą nuo aviacijai būdingos atsakomybės <…> trečiųjų šalių atžvilgiu“.
Tačiau civilinės atsakomybės draudimas aktualus ir dronų operatoriams mėgėjams, nes aukščiau aptartos taisyklės nustato tik bendruosius skrydžių saugos reikalavimus ir neatleidžia bepiločio orlaivio valdytojo (tam tikrais atvejais – savininko) nuo teisinės atsakomybės prieš kitus asmenis, jeigu šiems bus padaryta žalos.
Privatumo gerbimas ir asmens duomenų apsauga
Atskirai aptartina rizika, susijusi su asmens duomenų bei privataus gyvenimo neliečiamumo teisėmis. Akivaizdu, jog technologinė pažanga ir praktiškai neribotos bepiločių orlaivių vaizdo, garso, lokacijos fiksavimo funkcijos šioms vertybėms kelia vis didesnę grėsmę.
Asmens duomenys teisėje suprantami kaip bet kuri su žmogumi susijusi informacija, iš kurios tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti asmens tapatybę (pavyzdžiui, veido atvaizdas, automobilio numeris ir kt.), o duomenų valdytoju laikomas asmuo ar organizacija, kuri naudoja tokius duomenis profesiniais tikslais. Bepiločių orlaivių, kuriuose įmontuota vaizdo fiksavimo ar kitokia duomenų rinkimo sistema, valdytojams ypač svarbu žinoti teises, kurias duomenų apsaugos srityje turi kiekvienas asmuo, nes tik taip veiklos vykdymo procese pavyks išvengti nustatytos tvarkos pažeidimų ir už tai gresiančių nuobaudų.
Pirma, kiekvienas asmuo turi teisę žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą. Duomenų valdytojas (bepiločio orlaivio operatorius) privalo nurodyti asmeniui, kurio duomenis tvarko ar ketina tvarkyti, (a) juridinio asmens pavadinimą, kodą ir buveinę arba fizinio asmens tapatybę, nuolatinę gyvenamąją vietą, (b) kokiais tikslais ketinama tvarkyti duomenis ir kitą reikalingą informaciją.
Profesionaliai dirbančiam bepiločio orlaivio valdytojui tokia pareiga gali atsirasti tada, kai, pavyzdžiui, siekdamas kokybiškai vykdyti statybos darbų priežiūros funkciją, droną skraidins trajektorija, kurios matymo lauke taip pat bus fiksuojama kaimyninio sklypo teritorija, asmenų atvaizdai ar automobilių valstybiniai numeriai.
Antra, gyventojai turi teisę susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis. Tokį paklausimą gavęs duomenų valdytojas privalo atsakyti, ar su konkrečiu žmogumi susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjekto prašomą informaciją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu.
Trečia, bet kuris asmuo turi teisę prašyti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius ir (arba) sunaikinti neteisėtai, nesąžiningai sukauptus asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą. Duomenų valdytojas privalo nedelsdamas tokius asmens duomenis patikrinti ir, jeigu reikia, ištaisyti (neteisėtumo atveju – sunaikinti).
Ketvirta, jei asmens duomenys tvarkomi tiesioginės rinkodaros ar socialinio ir viešosios nuomonės tyrimo tikslais, asmuo, nenurodydamas nesutikimo motyvų, turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Asmuo turi teisę bet kada atsiimti duotą sutikimą.
Pažeidus asmens duomenų apsaugos srities nuostatas, ANK 82–83 straipsniuose numatyta 150–580, už pakartotinį pažeidimą 550–1200 eurų bauda.
Evelina Nedzinskaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.
Straipsnis publikuotas lrt.lt, 15min.lt, infolex.lt ir kt.
Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą. Klinikoje konsultuoja vyresniųjų kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai. Prieš 19 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.
