Praėjusią savaitę žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacija, jog policijos pareigūnai turi duomenų, kad vienoje iš Vilniaus prekybos centrų veikiančioje parduotuvėje prekiaujama „Chanel“ kvepalais, neturint Šveicarijos įmonės „Chanel Sarl“ leidimo naudoti šio prekės ženklo. Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat paaiškėjo, kad prekyba vyko ir kitų miestų prekybos centruose bei internetinėje parduotuvėje. Atlikus kratą įmonės savininko namuose, buvo rasta mini laboratorija, o joje – įvairių rūšių kvepalų ir medžiagų jiems gaminti, lipdukų – etikečių, pažymėtų garsių gamintojų prekių ženklais, kurie buvo klijuojami ant gaminių.
Šios istorijos kontekste kyla klausimas, kada taikoma baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą?
Prekės ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 204 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šią dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą. Šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Paminėtina, kad už šiame straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija pabrėžė, kad šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų (byla Nr. 2K-7-28-303/2017):
1) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo;
2) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo. Pateikimas realizuoti reiškia ne vien tokių prekių perdavimą (parduodant, dovanojant ir pan.) trečiajam asmeniui, bet ir tokių veiksmų su svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis atlikimą, kurie aiškiai demonstruoja siekį tokias prekes platinti tretiesiems asmenims (priekių atvežimas į prekybos sandėlį, parduotuvę ar turgų, jų eksponavimas pardavimui, išdalinimas prekybos agentams, prekių platintojams ir pan.);
3) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kad dėl pasinaudojimo svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo atsirado pavojingi padariniai – didelė žala. Didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala (1 MGL atitinka 50 Eur). Pažymėtina, kad didelė žala gali būti ir neturtinio pobūdžio, pvz., autoritetui, prestižui.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad BK 204 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę jau ne už nusikaltimą, bet už baudžiamąjį nusižengimą. Šioje dalyje nurodyta, kad atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalą. Taigi esminis skirtumas tarp nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo – didelio prekių kiekio ir žalos požymiai.
Pažymėtina, kad didelis prekių kiekis ir nedidelis prekių kiekis yra vertinamieji kriterijai, kurie neaptarti įstatyme. LAT jau minėtoje byloje yra išaiškinęs, kad pažymėtų svetimu prekių ženklu ir pateiktų realizuoti prekių kiekio dydis yra nustatomas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: prekių ypatybes, vertę, asortimentą, svetimo prekių ženklo naudojimo mastą, pobūdį ir pan. Didelis svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekis paprastai suponuoja ir didelę jų vertę.
Žinoma, būtina suprasti, jog nors pradžioje aptartu atveju ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo priekių ar paslaugų ženklo naudojimo, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina nekaltumo prezumpcijos principą, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Dinara Labukaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė.
VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.
