Korupcijos suvokimo indekso 2020 m. duomenimis Lietuvoje korupcijos lygis laipsniškai mažėja (žr. Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) | STT). Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų pateisina kyšio davimą valstybės tarnautojui ir laiko tai įprasta praktika, padedančia spręsti problemas.
Pabrėžtina, kad šiame straipsnyje kalbama išskirtinai apie kyšininkavimą, kaip korupcinį nusikaltimą.
Straipsnis, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyriuje. Kyšininkavimas įvardijamas kaip veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia gauti naudos už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą bei neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje nutartyje yra pasakęs, kad baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą nustatymu „įstatymų leidėjas, be kita ko, siekia užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje bei apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio” (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-181/2008).
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta kyšio sąvoka apima bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui gavimą už įgaliojimų vykdymą. Tai gali būti materialūs daiktai, pinigai, civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai – narkotinės medžiagos, nelegalūs ginklai, taip pat turtinio pobūdžio paslaugos, supažindinimas su komercine paslaptimi, pelną žadančių ryšių užmezgimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarbiausia tai, kad toks atlygis nėra oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, bet suteikiamas valstybės tarnautojui už jo įgaliojimų vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-511/2018).
Svarbu pažymėti tai, kad kyšininkavimas siejamas su kaltininko turimų įgaliojimų vykdymu ar nevykdymu, nepriklausomai nuo to, ar šis atlieka savo pareigas teisėtais, ar neteisėtais būdais. Praktikoje dažnu atveju bandoma gintis nuo kaltinimo kyšininkavimu argumentuojant tuo, kad valstybės tarnautojo sudaryti sandoriai atitinka civilinės teisės normas. Toks argumentavimas siekiant paneigti kaltinimą kyšininkavimu yra mažareikšmis, nes baudžiamoji atsakomybė taikoma ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojo sandoriai formaliai yra teisėti, tačiau turi sąsajų su jo įgaliojimų vykdymu.
Ne paslaptis, kad visuomenėje paplitusi moralinė pareiga atsilyginti už gerą darbą, gerai suteiktą paslaugą arba duoti pinigų ar kitų materialinių daiktų, nes kitaip papirkėjas negaus jokios naudos. Manoma, kad jei dėl to nebuvo susitarta anksčiau, tai nėra nusikaltimas, tačiau tiek praktikoje, tiek teorijoje toks atsilyginimas yra kvalifikuojamas kaip kyšininkavimas.
Praktikoje, siekiant įvertinti ar valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika iš tiesų yra kyšininkavimas, svarbu atsižvelgti į kelis svarbius momentus. Kyšininkavimas pasireiškia keliais alternatyviais veiksmais, iš kurių nustačius bent vieną, kyla baudžiamoji atsakomybė:
- pirma, tai kyšio priėmimas, kuris praktikoje pasireiškia, pavyzdžiui, pinigų paėmimu į rankas ir įsidėjimu į kišenę arba sužinojimu, kad šie atsirado jo banko sąskaitoje. Kyšis laikomas priimtu, kai paimamas visas ar jo dalis, reikšmės neturi tai kada valstybės tarnautojas gavo neteisėtą atlygį – prieš, ar po veiksmų atlikimo kyšio davėjo interesais. Atvejai, kai kyšis paliekamas valstybės tarnautojo kabinete, pavyzdžiui, padedant tam tikrą sumą pinigų ant stalo valstybės tarnautojui nematant, nėra laikomi nusikalstama veika savaime, nes labai svarbu, kad pats valstybės tarnautojas išreikštų valią tą kyšį priimti.
- antra, tai pažadėjimas priimti kyšį. Kadangi fizinis kyšio pavidalas šiuo atveju nėra būtinas, nes tai žodinė veika, praktikoje itin svarbu nustatyti tokių ketinimų realumą – t. y., kad iš tiesų valstybės tarnautojas ketina priimti kyšį.
- trečia, tai susitarimas priimti kyšį. Jis iš esmės reiškia konkretesnį pažadėjimą priimti kyšį. Tai yra susitarimas tarp kyšio davėjo ir gavėjo apie laiką, būdą, vietą kyšiui duoti ir priimti. Vienoje byloje advokatas susitarė tiesiogiai priimti didelės vertės kyšį dalimis, pažadėdamas už tai paveikti teisėją, priimsiantį nuosprendį papirkėjui aktualioje byloje. Kaltininkas su papirkėju susitarė, kad dalis kyšio bus perduodama advokato darbo vietoje, dieną prieš teisėjui skelbiant nuosprendį, o likusi dalis pinigų jau po nuosprendžio paskelbimo baudžiamojoje byloje.
- ketvirta, tai reikalavimas duoti kyšį, kuris paprastai pasireiškia informavimu, kad asmens interesai nebus patenkinti be kyšio davimo. Taip pat gali būti grasinama pakenkti teisėtiems asmens interesams, jei nebus duodamas kyšis. Pavyzdžiui, byloje buvo konstatuota, kad policijos pareigūnas, sustabdęs nukentėjusiojo vairuojamą automobilį dėl greičio viršijimo, reikalavo iš nukentėjusiojo kyšio, ir tarėsi su juo dėl kyšio perdavimo aplinkybių, t. y. nurodė jam, kur jis turės jį perduoti, o tai padarius, protokole buvo įforminta, kad nukentėjęs vairavo transporto priemonę ne viršydamas leistiną greitį, o neprisisegęs saugos diržo.
- penkta, tai provokavimas duoti kyšį – tai veiksmai, kai kyšio nėra reikalaujama atvirais veiksmais, bet tai daroma užmaskuota forma ir savo elgesiu sudarant tokią padėtį, kad teisėtiems asmens interesams kyla reali žalos atsiradimo galimybė. Tarkime valstybės tarnautojas delsia priimti sprendimą gyvybiškai svarbiais nukentėjusiam klausimais ir šis, siekdamas apginti savo interesus, yra priverstas duoti kyšį. Pavyzdžiui, byloje buvo išaiškinta, kad netikslios informacijos apie galbūt padaryto pažeidimo esmę bei galimų nuobaudų dydžius pateikimas nurodant, kad nukentėjusiajam gresia didelė bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, ir nesiimant įforminti administracinio teisės pažeidimo, vertintinas kaip provokavimas duoti kyšį.
Pažymėtina, kad siekiant įvertinti ar gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą, visais atvejais svarbu nustatyti realų veikos pavojingumą bei faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo supranta, kad ima, žada, susitaria, reikalauja, provokuoja duoti kyšį už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, ir taip veikti nori.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją ( https://teisesklinika.lt/).
