Visiškas veiksnumas asmeniui atsiranda sulaukus aštuoniolikos metų. Nuo aštuoniolikos metų asmuo gali ne tik turėti visas teises, tačiau ir jas įgyvendinti, jomis naudotis bei jas ginti. Būtent sulaukęs pilnametystės asmuo tvarkosi savo privatų gyvenimą, su nuosavybe ir turtu susijusius klausimus. Tačiau veiksnumas, kaip teisinis statusas, nėra absoliutus ir gali būti apribotas. Tokių veiksmų kaip teisių įgijimas, pareigų turėjimas ir jų laikymasis, ir pasekmių suvokimas už tokių pareigų nesilaikymą, yra siejamas su intelektiniais sugebėjimais. Būtent kai asmuo nesuvokia savo veiksmų ir negali jų valdyti arba iš dalies jų nesuvokia ir negali jų valdyti, jo veiksnumas gali būti apribotas.
Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali būti tik teisme, kadangi žmogaus teises apriboti galima tik tada, kai tam yra pagrindas.
Asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse institutai šiek tiek skiriasi. Nustatant asmens ribotą veiksnumą tam tikroje srityje, rūpintojas turi duoti sutikimą prieš asmeniui priimant sprendimą toje srityje. Tuo tarpu, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, globėjas nusprendžia už globotinį. Tokius asmens gebėjimus valdyti ir suvokti savo veiksmus, jo intelektinių sugebėjimų ar ribotų sugebėjimų apimtį turi vertinti kompetentingos institucijos.
Globos ir rūpybos nustatymo privalomumas
Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, siekiant tokio asmens teises ir interesus įgyvendinti, apsaugoti ir apginti, yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas. Kai asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tokiam asmeniui nustatoma rūpyba ir paskiriamas rūpintojas. Globėjas/rūpintojas gali būti paskiriamas toje pačioje byloje, kurioje siekiama asmenį pripažinti neveiksniu arba ribotai veiksniu ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Globos ir rūpybos institutų skirtumai
Jau minėta, kad globa nustatoma ne visais atvejais, o tik kai asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje. Rūpybos nustatymas gali būti ne tik kai asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, bet taip pat kai asmuo yra visiškai veiksnus, tačiau dėl, pavyzdžiui, tam tikrų sveikatos problemų negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti tam tikrų pareigų. Rūpyba ir rūpintojas yra paskiriamas teismo sprendimu pagal veiksnaus asmens prašymą. Tiesa, pastaruoju atveju praktikoje rūpyba taikoma yra retai. Vietoje to, tokie asmenys pas notarą pasirašo įgaliojimą, su kuriuo kitas asmuo gali veiksnų asmenį atstovauti tam tikrose srityse, kuriose jis negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų.
Ką reikia žinoti iš anksto, norint nustatyti asmeniui globą ar rūpybą?
Civilinio proceso kodekse galima rasti, kas turi būti nurodyta pareiškime prašant asmenį pripažinti neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Nustatytos formos pareiškime turi būti išdėstomos aplinkybės, įvardijami psichiniai sutrikimai bei medicininės kliūtys asmeniui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Prie pareiškimo turi būti pridedami tokie dokumentai kaip: medicininė pažyma apie asmens sveikatos ir psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse (CPK 465 straipsnis). Gali būti pridedami ir kiti dokumentai, kurie pagrindžia globos/rūpybos reikalingumą, pavyzdžiui, neįgaliojo pažymėjimas, slaugos poreikio pažyma. Visi kiti dokumentai gali būti pridedami prie pareiškimo atsižvelgus į individualią situaciją. Šiek tiek kitaip yra, kai veiksnus asmuo siekia rūpybos nustatymo. Šiuo atveju pats asmuo kreipiasi su prašymu nustatyti jam rūpybą ir paskirti atitinkamą asmenį rūpintoju. Įstatyme nėra numatyta, kokius dokumentus reikėtų pridėti prie tokio prašymo, tačiau atsižvelgiant į prašymo pobūdį, pridėti reikėtų medicininę veiksnaus asmens pažymą, išdėstant rūpybos reikalingumą. Prie visų šių dokumentų reikia teismui pateikti ir asmens dokumentų kopijas, rūpintojo/globotinio ryšį su globotiniu/rūpintiniu patvirtinantį dokumentą, suinteresuotų asmenų (rūpintinio/globotinio sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų) rašytinį sutikimą nurodantį, kad jie neprieštarauja, kad tokiam asmeniui būtų paskirta globa/rūpyba. Tokius pareiškimus, prašymus galima pateikti asmens, kurį norima pripažinti neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje bei veiksnaus asmens prašančio paskirti rūpybą, gyvenamosios vietos teismui.
Prasidėjus teismo procesui svarbu žinoti, kad asmeniui, kurį norima pripažinti neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali būti paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Taip pat, tokius asmenis teisme atstovauja advokatas, kurį paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismo prašymu.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Greta Jaksebogaitė.
