Kasdien yra sukuriama vis daugiau nematerialių intelektinių produktų: literatūros, mokslo, meno kūrinių, kompiuterių programų, prekių ženklų ir kt. Visa tai yra laikoma žmogaus – autoriaus – kūrybos ir protinio darbo rezultatu. Autorių teisių objektai bendriausia prasme yra kūriniai. Tik autorius turi išimtinę teisę disponuoti savo kūriniu. Tobulėjant informacinėms technologijoms, neribotas subjektų ratas įgyja galimybę susipažinti su kūriniais bei juos neteisėtai platinti. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad vieni visuomenės nariai neteisėtai nepasisavintų kito/-ų nario/-ų intelektinio darbo rezultato kaip savo. Juolab, kad kūrinio originalumas yra subjektyvi vertinamojo pobūdžio kategorija, kurios kvalifikavimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad originalumas vertinamas ne pagal konkrečios kūrinio dalies, o pagal kūrinio visumos originalumą, t. y. kūrinys laikomas originaliu, jeigu jame yra požymių, pakankamų jam nuo kitų kūrinių atskirti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 30 punktą).
Kaip identifikuojama, kad objektas saugomas autorių teisių?
Autorius visuomenę informuoja apie turimą turtinę teisę į savo kūrinį naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Tokį ženklą sudaro trys elementai: 1) apskritime arba lenktiniuose skliaustuose parašyta C; 2) autorių teisių subjekto vardas/pavadinimas; 3) kūrinio pirmojo išleidimo metai. Svarbu paminėti, kad: idėjos, veiklos metodai, koncepcijos, atradimai, teisės aktai ir jų projektai, oficialūs valstybės simboliai ir ženklai, informaciniai pranešimai, folkloro kūriniai nėra autorių teisių saugomi objektai.
Kaip reglamentuojamos autorių teisės?
Tarptautiniu lygmeniu į autorių teisių užtikrinimą dėmesys buvo atkreiptas dviem konvencijomis. Viena jų yra Berno konvencija „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“, priimta 1886 m. rugsėjo 9 d. Kita – Pasaulio autorių teisių konvencija pasirašyta Ženevoje 1952 m. rugsėjo 6 d. Šios konvencijos buvo daug kartų peržiūrėtos, taisytos bei papildytos nuo jų sudarymo dienos. Abi konvencijos numato, kad autoriaus teisės yra įgyvendinamos pagal kiekvienos valstybės vidaus įstatymus. Lietuva yra ratifikavusi Berno konvenciją 1996 m. gegužės 28 d. Berno konvencija nurodo, kad minimalus autorių teisės gynimo laikas yra visas autoriaus gyvenimas ir 50 metų po to autoriaus mirties.
Lietuvoje autorių teisės įgyvendinamos remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Minėtame įstatyme įtvirtinta, kad kompiuterių programoms ir duomenų bazėms yra taikoma tokia pati autorių teisių apsauga kaip ir literatūros kūriniams, nepaisant jų išraiškos, būdo ar formos. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė programą.
Kuo yra išskirtinis teisiniu požiūriu kompiuterių programų platinimas?
Kalbant apie kompiuterių programas, joms yra taikomas žemesnio lygio objektyviojo originalumo reikalavimas. Pagal objektyvųjį originalumą, reikalaujama ne asmenybės atspindžio kūrinyje, o kad kūrinys būtų tik savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos rezultatas. Tai reiškia, kad jos yra laikomos originaliomis, jei tos programos yra paties autoriaus intelektinės veiklos rezultatai. Atkreiptinas dėmesys, kad suklydimas ir nežinojimas apie autorių teisių apsaugą nepateisina pažeidėjo kalto elgesio.
Taip pat, kompiuterių programos platinamos jas licencijuojant. Licencija – tai autoriaus teisių turėtojo leidimas, kuris suteikia kūrinio naudotojui teisę naudoti kūrinio originalą arba kopijas. Autorius suteikia jos naudotojui teisę panaudoti kompiuterių programos kopiją tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip yra numatyta atitinkamoje autorinėje licencinėje sutartyje.
Kompiuterių programų licencijos gali būti: terminuotos arba nuolatinės; išimtinai tik su kompiuterių įranga platinamos licencijos (angl. Original Equipment Manufacturer); įmonėms skirtos licencijos; platinamos mažmeninėje prekyboje ir kitos.
Įdiegiant teisėtą kompiuterių programą, kiekvienas naudotojas turi įrašyti licencijoje nurodytą unikalų naudotojo identifikacijos numerį. Licencijoje yra nurodytas teisėtas kompiuterių programos naudotojų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad į daugiau kompiuterių, negu yra nurodyta licencijoje, programos diegti teisiškai neleidžiama. Neteisėti veiksmai yra ir programos techninių apsaugos priemonių pašalinimas, pavyzdžiui, neteisėtai pratęsiant programos galiojimo terminą ir panašiai.
Svarbu žinoti tai, kad licencija nėra laikoma autentiškumo sertifikatas. Pastarasis yra speciali saugos etiketė (lipdukas), kuri leidžia atpažinti, ar programinė įranga yra legali. Toks sertifikatas yra įsigyjamas tik perkant programinę įrangą, kurios autentiškumą jis žymi. Savarankiškas laikmenos, kurioje atgaminta kompiuterių programa, platinimas laikomas neteisėtu.
Kaip yra ginamos kompiuterių programų autorių teisės?
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme yra įvardinti autorių teisių gynimo būdai, tokie kaip: įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas ir neturtinę žalą; sumokėti kompensaciją; ir kt.
Kompensacijos už autorių teisių pažeidimą dydžio nustatymas yra fakto klausimas. LAT konstatavęs, kad ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs yra kompensaciniai ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 49 punktą).
Vienoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl neteisėto Microsoft Korporacijai priklausančio prekės ženklo panaudojimo. Microsoft Korporacija yra pagal Jungtinių Amerikos valstijų Vašingtono įstatymus veikiantis juridinis asmuo. Microsoft Korporacijai tapo žinoma, jog internetinėje svetainėje www.ebay.com naudotojas neteisėtai platino Microsoft Korporacijai priklausančias Office 365 Education Plus for students licencijas. Ieškovo užsakymu buvo atliekamas slaptas pirkimas, kurio metu trečiasis asmuo iš aukščiau nurodyto pardavėjo pirko atsakovų siūlomą Office 365 programinės įrangos licenciją. Buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo atsakovams solidariai priteista sumokėti ieškovei 3 800 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (Civilinė byla Nr. e2-646-794/2020 dėl autorių, prekių ženklų teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo).
Straipsnį parengė VU Teisės klinikos konsultantė Deimantė Ališauskaitė.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).