Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą nuo 1998 m. Klinikoje konsultuoja vyresniųjų kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai. Paslaugų kokybę užtikrina praktikos grupių kuratoriai – profesionalūs advokatai, teisininkai, Teisės fakulteto mokslo darbuotojai. Prieš 19 metų Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora Ellex Valiunas bei Vilniaus universiteto studentų atstovybė.

Paslaugos

Nemokama teisinė pagalba teikiama šioms asmenų grupėms:
– Jaunoms, besikuriančioms įmonėms ir startuoliams.
– Nevyriausybinėms organizacijoms.
– Socialiai pažeidžiamiems fiziniams asmenims.

Klinikoje veikia šios teisinės praktikos grupės:
– sutarčių teisės
– mokesčių teisės
– viešosios teisės
– intelektinės nuosavybės teisės
– darbo ir socialinės apsaugos teisės
– šeimos teisės
– ginčų sprendimo

Tai yra unikalus ir Lietuvoje analogų neturintis nemokamos teisinės pagalbos projektas. Kviečiame gyventojus susisiekti su Vilniaus universiteto teisės klinikos konsultantais vienu iš žemiau nurodomais būdais: nuotolinų būdu užduoti klausimą formoje, "Skype" vaizdo transliaciją (iš anksto užsiregistravus) arba užsiregistruoti į susitikimą su konsultantu Vilniaus g. 25, Vilniuje.

VšĮ "Vilniaus universiteto teisės klinika" teisinės pagalbos teikimo sąlygos:
Užduodama (-s) teisinį klausimą ir (ar) registruodamasi (-s) į konsultaciją VšĮ "Vilniaus universiteto teisės klinikoje" suprantu ir sutinku, kad : (i.) atsakymą pateiks teisinio išsilavinimo siekiantys, bet dar universiteto diplomo neįgiję teisės fakulteto studentai, (ii.) teisinę pagalbą gausiu neatlygintinai (t.y. nemokamai), tačiau turiu galimybę skirti savanorišką paramą, (iii.) konsultantai suteiks teisinę pagalbą savo kompetencijos ribose, tačiau negali garantuoti ir negarantuoja už siekiamo rezultato pasiekimą. Dėl visų teisinių veiksmų galutinį sprendimą bei atsakomybę už juos priimu asmeniškai".

Viešos konsultacijos

  • Ar reikia deklaruoti gautą dovaną? Ar dovanos yra apmokestinamos?

    Jei gaunamos piniginės dovanos:
    1) iš darbdavio (juridinio asmens):
    • Mokesčio dydis: 15%.
    • Deklaruoti reikia.
    2) iš juridinio asmens ne darbdavio:
    • Mokesčio dydis: 15%.
    • Deklaruoti reikia.
    3) iš artimųjų, giminaičių, t. y. sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolio, sesers, vaikaičių:
    • Neapmokestinama.
    • Jei dovanojama iki 2 500 Eur, deklaruoti nereikia. Jei suma didesnė – reikia.
    4) iš kitų asmenų:
    • Jei dovanų bendra vertė per mokestinį laikotarpį viršija 2 500 Eur, reikia mokėti 15% mokestį.
    • Jei dovanojama iki 2 500 Eur, deklaruoti nereikia. Jei suma didesnė – reikia.

    Jei gaunamos ne piniginės dovanos (natūra):
    1) iš darbdavio (juridinio asmens):
    • Mokesčio dydis 15%.
    • Deklaruoti reikia.
    2) iš juridinio asmens ne darbdavio:
    • Jei vertė viršija 100 Eur, reikia mokėti 15% mokestį.
    • Deklaruoti reikia.
    3) iš artimųjų, giminaičių, t. y. sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolio, sesers, vaikaičių:
    • neapmokestinama.
    • Jei dovanojamas nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvoje, nedeklaruojama. Kitos dovanos, viršijančios 2 500 Eur – deklaruojama.
    4) iš kitų asmenų:
    • Jei dovanų bendra vertė per mokestinį laikotarpį viršija 2500 Eur, reikia mokėti 15% mokestį. Apmokestinama tik ta suma, kuri viršija 2 500 Eur.
    • Jei dovana iki 2 500 Eur vertės, deklaruoti nereikia. Jei vertė didesnė – reikia.

  • Ar darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas? Ar mokymosi atostogos apmokamos?

    Atvejai, kada suteikiamos mokymosi atostogos, numatyti DK 135 str. Jei nagrinėjama situacija atitinka šiame straipsnyje numatytas sąlygas, darbdavys privalo darbuotojui suteikti mokymosi atostogas.

    Mokymosi atostogos nėra apmokamos, išskyrus tuos atvejus, kai mokymosi atostogų apmokėjimas numatytas darbo ar kolektyvinėje sutartyje arba dėl to darbuotojas atskirai susitaria su darbdaviu.

  • Kokios darbo sutarties nutraukimo bandomojo laikotarpio metu sąlygos? (DK 36 str.)

    Naujajame Darbo kodekse, įsigaliojusiame 2017 m. liepos 1 d. nebėra akcentuojama, kieno – darbdavio ar darbuotojo – iniciatyva buvo susitarta dėl bandomojo laikotarpio (išbandymo), taigi tiek darbuotojas, tiek darbdavys, norėdami nutraukti darbo sutartį dar nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, apie tai privalo raštu informuoti kitą šalį ne vėliau kai prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva buvo nustatytas bandomasis laikotarpis.

  • Kokie dokumentai reikalingi kreipiantis dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje?

    1) Nustatytos formos pareiškimas.
    2) Pareiškėjo tapatybę patvirtinantis dokumentas.
    3) Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje tapatybę patvirtinantis dokumentas.
    4) Pareiškėjo ryšį su prašomu pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje asmeniu patvirtinantys dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, gimimo liudijimas).
    5) Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje neįgaliojo pažymėjimas ar specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos.
    6) Medicininė pažyma apie asmens, kurį norima pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje sveikatos būklę.
    7) Socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse
    8) Būsimo globėjo pažyma apie gaunamas pajamas.
    9) Būsimo globėjo medicininė pažyma apie jo sveikatos būklę.
    10) Būsimo globėjo rašytinis sutikimas būti paskirtam globėju.

  • Kas ir kaip gali kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje?

    Pareiškimą asmens, kuriam prašoma nustatyta neveiksnumą ar ribotą veiksnumą tam tikroje srityje, apylinkės teismui turi teisę paduoti šio asmens:
    1) sutuoktinis;
    2) tėvai;
    3) pilnamečiai vaikai;
    4) globos (rūpybos) institucija;
    5) prokuroras.

  • Kaip asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje?

    Asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas. Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje, jam nustatoma globa ir paskiriamas globėjas tam tikroje srityje, o pripažinus ribotai veiksniu tam tikroje srityje – rūpyba ir rūpintojas. Teismas nurodo baigtinį sąrašą sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu.

  • Kada asmuo pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje? Kuo skiriasi neveiksnumas ir ribotas veiksnumas? (CK 2.10, 2.11 str.)

    Tais atvejais, kai fizinis asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti tam tikroje srityje, nustatomas neveiksnumas toje srityje, o tais atvejais, kai fizinis asmuo dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti tam tikroje srityje, nustatomas ribotas veiksnumas tam tikroje srityje.

  • Esame šeima, turinti nepilnametį vaiką, norime parduoti butą, kuriame šiuo metu gyvename, nes planuojame pirkti namą, ar privalome gauti teismo leidimą butui parduoti?

    Jei šeima turi vieną būstą. Gauti teismo leidimą parduoti butą (namą) reikia tik tuo atveju, jei:
    1) šeima augina nepilnametį vaiką (vaikus) ir
    2) būstas, kurį norima parduoti yra vienintelis šeimos turimas turtas.

    Šeimos turtu laikoma būstas (gyvenamoji patalpa), kurioje šeima faktiškai gyvena ir šis būstas nuosavybės teise priklauso abiem arba vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų.

    Jei šeima turi kelis būstus. Tuo atveju, jei šeima turi daugiau nei vieną būstą, gyvenamąją patalpą, šeimos turtu pripažįstama tik viena iš jų ir jai parduoti teismo leidimas reikalingas. Jei šeima nuosavybės teise turi kelis būstus, šeimos turtu pripažįstamas tas, kuriame šeima iš tikrųjų gyvena, t. y. kuriame būste deklaruota gyvenamoji vieta arba kuris iš būstų VĮ ,,Registrų centre” deklaruotas šeimos turtu.

    Naudingos nuorodos: http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismo-leidimai/nekilnojamojo-turto-pardavimas-ir-ikeitimas/4909

  • Ar pardavus nekilnojamąjį turtą, kurį paveldėjau ar gavau dovanojimo sutartimi reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM)?

    Kada reikia mokėti GPM?
    Gautos pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamas GPM tik tuo atveju, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikė savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą. Tokiu atveju turi būti mokamas 15% dydžio GPM nuo gauto nekilnojamojo turto vertės prieaugio (pvz., jei nekilnojamojo turto vertė jį paveldėjus ar gavus kaip dovaną buvo 20 000 Eur, o asmuo, nepraėjus 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo, jį pardavė už 25 000 Eur, apmokestinamas tik 5 000 Eur prieaugis, o ne visą suma (25 000 Eur), kurią gauna pardavėjas).

    Kada nereikia mokėti GPM?
    1) pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste arba ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba
    2) pardavėjas parduodamame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir tą būstą pardavęs gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.

  • Ką daryti, jei praleidau terminą palikimui priimti?

    Per kokį terminą reikia kreiptis pas notarą?
    • Jei palikėjas mirė iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įpėdiniai dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (Lietuvos TSR CK) 587 str.).
    • Jei palikėjas mirė įsigaliojus naujam LR CK t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d., įpėdiniai pas notarą dėl palikimo priėmimo turi kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.).

    Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena arba teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstama miręs, įsiteisėjimo diena.

    Tuo atveju, jei įpėdinis praleido įstatymų numatytą terminą (3 arba 6 mėn.) palikimui priimti, galima kreiptis į teismą:
    a) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba
    b) dėl juridinio fakto nustatymo, jog asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti turtą.

    Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo:
    • Teismas 3 mėn. terminą atnaujina tik esant objektyvioms ir iš tiesų svarbioms aplinkybėms, dėl kurių įpėdinis neturėjo galimybės laiku priimti palikimo (pvz., įpėdinis nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie palikėjo mirtį arba nežinojo, jog yra įpėdinis, turtintis teisę į palikimą, rimtos įpėdinio sveikatos problemos, dėl kurių jis neturėjo galimybės priimti palikimo, teisinių žinių stoka, palikimo priėmimo procedūros nežinojimas ir kt.).
    • Aplinkybės, jog įpėdinis, laiku sužinojęs apie palikėjo mirtį, 3 mėn. terminą praleido, nes gyvena užsienyje arba dėl intensyvaus darbo neatrado laiko priimti palikimo, nėra laikomos objektyviomis priežastimis.
    • Žyminis mokestis: 50 Eur (jeigu pareiškimas teikiamas per elektroninių ryšių priemones, t. y. per e.teismas.lt, – 38 Eur).

    Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti:
    • Pareiškėjas turi įrodyti, jog palikimą priėmė jį valdydamas, naudodamas, juo disponuodamas kaip savu.
    • Kaip įrodyti, jog asmuo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti?
    1) Aktyvus rūpinimasis turtu (pvz., remontavimas, turto gerinimas ir pan.).
    2) Naudojimasis, disponavimas palikėjo daiktais.
    3) Mokesčių mokėjimas (pvz., komunalinių mokesčių, mokesčių sodų bendrijai mokėjimas, finansinis prisidėjimas prie daugiabučio renovacijos ir pan. Reikia duomenų, jog asmuo mokėjo mokesčius 3 mėn. po palikimo atsiradimo, o jei palikimas atsirado dar galiojant Lietuvos TSR CK – 6 mėn. po palikimo atsiradimo dienos. PASTABA: archyvuose būna saugomi tik paskutinių 10 metų duomenys apie mokesčių mokėjimą (pvz., už vandenį, elektrą ir t. t.), taigi, jei nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, nepavyks teismui pateikti įrodymų dėl mokėtų mokesčių, nebent asmuo yra išsaugojęs mokesčių knygeles).
    4) Asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą paveldėtame būste (teismui pateikiama VĮ ,,Registrų centro” pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą).
    5) Liudytojų parodymai (geranoriškų kaimynų galima paprašyti, kad jie leistų asmeniui teismo prašyti iškviesti juos kaip liudytojus, kurie duotų parodymus, jog gali patvirtinti, kad paveldėtojas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti).
    6) Įrodymai, jog paveldimo nekilnojamojo turto adresu įpėdinis gaudavo korespondenciją, pensiją ir pan.
    7) Kt.
    • Žyminis mokestis: 50 Eur (jeigu pareiškimas teikiamas per elektroninių ryšių priemones, t. y. per e.teismas.lt, – 38 Eur).

  • Kaip priimti palikimą?

    Palikimo priėmimo būdai (CK 5.50, 5.51, 5.53 str.) yra tokie:
    1) Kreipiantis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Įpėdiniai pas notarą dėl palikimo priėmimo turi kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Pas kokį notarą reikia kreiptis priklauso nuo to, kur yra palikimo atsiradimo vieta, t. y. paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Notarų veiklos teritorijos ir biurai: http://www.notarurumai.lt/index.php/lt/notarai
    2) Paveldėjimas pagal turto apyrašą. Apyrašą sudaro antstolis ir įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose (pvz., jei palikimo vertė – 10 000 Eur, o palikėjo skolos – 12 000 Eur, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, palikėjo kreditoriams turės sumokėti tik 10 000 Eur, o ne visus 12 000 Eur). Tai geriausias būdas įpėdiniui apsisaugoti nuo netikėtos pareigos atsiskaityti su palikėjo kreditoriais iš savo asmeninio turto.
    3) Faktiškai pradėjus valdyti turtą (pvz. apmokant komunalines sąskaitas, suremontuojant nekilnojamąjį turtą, sumokant žemės mokestį)
    4) Termino palikimui priimti atnaujinimas.

  • Ar vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, turi teisę išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį kartu su vaiku?

    Tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su nepilnamečiu vaiku, leidimas išsivežti vaiką gyventi į užsienį yra privalomas nepriklausomai nuo to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ar motina, kuris nori išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį.

    Vienas iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, o galimybę susitikti su vaiku privalo užtikrinti vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

    Tuo atveju, jei skyrium gyvenantis tėvas ar motina nepagrįstai nesutinka duoti leidimo išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį ir nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos šiam gyvenant užsienyje, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su Lietuvoje gyventi liekančiu tėvu ar motina nustatymo. Iš esmės išvykimas be tėvo ar motino leidimo yra laikomas ydingu ir prieštaraujančiu teisėtiems vaiko interesams, tačiau tuo atveju, kai tėvas ar motina vaiku nesirūpina, nesidomi, neprisideda prie jo auklėjimo, auginimo, išlaikymo, tačiau vis tiek nesutinka duoti leidimo išvykti, teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, turėtų pripažinti, jog tėvo ar motinos nesutikimas išsivežti gyventi vaiką į užsienį yra nepagrįstas ir būtent toks nesutikimas prieštarauja vaiko interesams.

    Tėvui ar motinai, siekiančiam išsivežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui užsienyje, teismo proceso metu tenka pareiga įrodinėti, kad vaiko išsivežimas neprieštarauja jo teisėtiems interesams ir gerovei, taip pat neprieštarauja skyrium gyvenančio vaiko tėvo ar motinos teisėms (reikėtų įrodyti, kad tėvui ar motinai vaikas nėra svarbus ir leidimo išsivežti jis/ji neduoda tik dėl to, nes, pvz., pats/pati sau siekia naudos ar taip bando atkeršyti).

  • Ar vienas iš tėvų turi teisę laikinai išvykti į užsienį kartu su vaiku, kai vaiko tėvai nutraukę santuoką ar gyvena skyrium?

    Laikinu vaiko išvykimu į užsienį pripažįstami tokie atvejai, kai vaikas į užsienio valstybę išvyksta ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui ir į užsienio valstybę keliaujama turistiniais ar gydymosi tikslais, norint aplankyti užsienyje gyvenančius giminaičius vaiko mokyklos atostogų metu ir pan.

    Jei laikinai išvykti į užsienį kartu su nepilnamečiu vaiku nori tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta: tėvo ar motinos, gyvenančio skyrium, sutikimo nereikia, tačiau jei yra nustatyta gyvenančio skyrium tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, jos privalu laikytis planuojant kelionę į užsienį.

    Jei laikinai išvykti į užsienį kartu su nepilnamečiu nori tėvas ar motina, gyvenantis skyrium: jei kelionės į užsienį trukmė, sąlygos bus kitokios, nei numatytos bendravimo su vaiku tvarkoje, skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi gauti kito tėvo ar motinos, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą (geriausia – rašytinis sutikimas (tai svarus įrodyti, jog sutikimas buvo gautas), tačiau imperatyvaus reikalavimo sutikimo formai nėra

  • Ką daryti, jei teismas iš vaiko tėvo/motinos priteisė išlaikymą, tačiau šis/ši jo nemoka. Kaip išieškoti išlaikymą? Kur kreiptis? (CK 3.204 str.)

    Tuo atveju, kai vienas iš tėvų, privalantis mokėti išlaikymą savo vaikui, šios pareigos vengia, reikia kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaikų išlaikymo fondas).

    Vaikų išlaikymo fondas – tai įstaiga:
    1) užtikrinanti vaiko teisę į socialinę apsaugą;
    2) garantuojanti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui tam tikro dydžio išlaikymą esant įstatymuose numatytiems pagrindams;
    3) įgyjanti teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas.

    Ką daryti, jei....
    1) priteistas išlaikymas nėra mokamas arba mokamas tik iš dalies:
    • Jei išlaikymą privalantis mokėti asmuo bent 1 mėn. nustatytos sumos nemoka arba sumoka tik dalį, į Vaikų išlaikymo fondą galima kreiptis dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo.
    • Kas turi teisę gauti išmoką: nepilnamečiai vaikai bei pilnamečiai vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas.
    • Kas turi teisę kreiptis dėl išmokos suteikimo: vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas pagal teismo sprendimą, arba vaiko globėjas (rūpintojas).
    • Naudingos nuorodos:
     http://www.vif.lt/index.php/pareiskejams/
     http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/vaiku-islaikymo-fondas.html
    2) vienas iš tėvų, kuris privalo mokėti išlaikymą vaikui, slepiasi, dirba ar gauna pajamas užsienyje:
    • Esant tokiai situacijai taip pat reikia kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, kuris suteiks pagalbą išieškoti išlaikymą užsienyje, taip pat padės surasti skolininko turtą ir pajamas bei užtikrins, organizuos priverstinį prievolės mokėti išlaikymą vaikui vykdymą.
    • Kokiose užsienio valstybėse padedama išieškoti išlaikymą: visose ES valstybėse narėse (išskyrus Daniją), Norvegijoje, Ukrainoje, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.
    • Naudingos nuorodos:
     http://www.vif.lt/index.php/centrines-institucijos-funkcijos/

    Kokio dydžio išlaikymo išmoką skiria Vaikų išlaikymo fondas?
    • Išmoka skiriama atsižvelgiant į teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sumą ar nesumokėtą jos dalį, tačiau išmoka neviršija 1,5 BSI (57 Eur) vienam vaikui per mėnesį skaičiuojant nuo kreipimosi dėl išmokos prašymo dienos (išmokos skiriamos ir mokamos tik nuo prašymo pateikimo, t. y. išlaikymas nemokamas už iki prašymo pateikimo laikotarpį, per kurį vienas iš tėvų nevykdė pareigos mokėti išlaikymą).
    • Neišmokėta vaiko išlaikymo dalis iš skolininko išieškoma kaip jo skola vaikams, Vaikų išlaikymo fondo išdalintos išmokos pavirs vieno iš vaiko tėvų, privalančių mokėti išlaikymą, skola valstybei

  • Ar gali būti keičiamas išlaikymo dydis?

    Taip, teismo sprendimu priteisto ar šalių taikos sutartimi, patvirtintos teismo, nustatyto išlaikymo dydis teismo gali būti mažinamas arba didinamas, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

    Išlaikymo dydis gali būti didinamas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra), taip pat jei pragyvenimo lygis valstybėje ženkliai išaugo, taigi išaugo ir suma, reikalinga vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (pvz., jei nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, jau yra praėję 10 metų, per kuriuos pragyvenimo lygis valstybėje kito, todėl priteisto išlaikymo dydžio nebepakanka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti).

  • Už kokį laikotarpį teismas priteisia išlaikymą nepilnamečiui vaikui? (CK 3.200 str.)

    Išlaikymą tėvai privalo mokti nuo vaiko gimimo dienos, tačiau tais atvejais, kai dėl išlaikymo priteisimo kreipiamasi vėliau (pvz., vaikui jau sulaukus 10 metų), įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo dienos (pvz., jei dėl išlaikymo į teismą kreipiamasi, kai vaikui jau yra sukakę 10 metų, teismas priteistų įsiskolinimą, tačiau tik už 3 paskutinius metus, o ne už visus 10 metų).

  • Kokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui galima reikalauti?

    Išlaikymo paskirtis yra tenkinti vaiko poreikius. Pagal dabartinę Lietuvos teismų praktiką, minimali išlaikymo suma lygi pusei minimalaus mėnesinio atlyginimo, kuris šiuo metu yra 190 Eur (reikalaujant priteisti tokio dydžio išlaikymą, papildomų išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti, įrodinėti nereikia).

    Tuo atveju, jei reikalaujamo išlaikymo dydis viršija minimalų (190 Eur), prašoma suma turi būti įrodoma.
    Pabrėžtina, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

  • Kaip prisiteisti išlaikymą vaikui?

    • Dėl išlaikymo priteisimo asmuo privalo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo.
    • Šios kategorijos bylose ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas.
    • Kartu su ieškiniu teismui turi būti teikiami šie dokumentai:
    1) Ieškovo tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
    2) Vaiko gimimo liudijimas.
    3) Pažyma apie vaiko ir vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, deklaruotą gyvenamąją vietą.
    4) Pažyma iš mokyklos ar darželio, kurį lanko vaikas (jei lanko).
    5) Pažymos iš būrelių, kuriuos lanko vaikas (jei lanko).
    6) Kiti duomenys, informacija, kurie įrodo, kodėl reikalaujama priteisti tam tikrą išlaikymo sumą, jei ši viršija minimalų išlaikymo dydį, t. y. 190 Eur.
    7) Pažymos apie vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nuosavybės teise turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas;
    8) Pažymos apie vieno iš tėvų, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, nuosavybės teise turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (jei šios informacijos ieškovas neturi galimybės pateikti, ieškinyje pažymima, jog prašoma teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo turimą turtą bei gaunamas pajamas).

  • Išlaikymas vaikams

    Abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų gyvena nepilnametis vaikas, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.

    Tėvai turi pareigą išlaikyti (CK 192, 1921 str.):
    1) Nepilnamečius vaikus.
    2) Pilnamečius vaikus, kurie yra nedarbingi dėl neįgalumo, kuris nustatytas dar vaikui būnant nepilnamečiui.
    3) Pilnamečius vaikus (bet ne vyresnius kaip 24 metų), kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir kuriems būtina materialinė programa. Atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
    • Pilnamečio vaiko turtinė padėtis, gaunamos pajamos bei galimybė pačiam gauti pajamų (darbo užmokestis, stipendijos ir kt.).
    • Ar siekiama pirmojo aukštojo ar profesinio išsilavinimo (jei ne pirmojo, tėvai pareigos išlaikyti pilnametį vaiką neturi).
    • Ar reikia mokėti už mokslą.
    • A pilnametis vaikais tinkamai, sąžiningai vykdo pareigą mokytis.
    • Ar tėvai turi galimybę, nepablogindami savo ir kitų šeimos narių padėties, skirti išlaikymą, ar patiems tėvams nėra reikalinga parama, globa ir kt.

  • Noriu skirtis dėl vyro/žmonos kaltės

    Vienas iš sutuoktinių gali reikalauti teismo nutraukti santuoką, jei ši faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kada sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo? (CK 3.60 str.)
    • Tuo atveju, jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas.
    • Sutuoktinio kaltės prezumpcijos:
    1) Sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba
    2) Sutuoktinis yra neištikimas, arba
    3) Sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais, arba
    4) Sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina (nesirūpinimas gali pasireikšti tiek iš finansiškai, tiek morališkai, tiek abejais aspektais, tačiau privalo būti visiškas nesirūpinimas).
    • Sutuoktinio kaltė gali pasireikšti ir kitais pagrindais: konfliktiškas charakteris, pinigų švaistymas, bendrų sutuoktinio pareigų nesilaikymas ir kt.
    • Šalis, teigianti, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodinėjimo pareigą, t. y. ši šalis turi pateikti argumentus, įrodančius, kaip pasireiškė kito sutuoktinio kaltė, lėmusi santuokos iširimą.

    Kada pripažįstama, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės? (CK 3.61 str.)
    Sutuoktinis, kuris nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, turi teisę prieštarauti ir įrodinėti, jog santuokos iširimui įtakos turėjo ir ieškovo veiksmai (kaltė). Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, gali pripažinti, jog sutuoktiniai abu kalti dėl santuokos iširimo. Šiuo atveju nenustatinėjama, kurio iš sutuoktinių kaltė yra didesnė.

    Koks procesinis dokumentas teikiami teismui?
    Ieškinys.

    Žyminis mokestis:
    1) Už reikalavimą nutraukti santuoką – 50 Eur (jeigu pareiškimas teikiamas per elektroninių ryšių priemones, t. y. per e.teismas.lt, – 38 Eur).
    2) Už reikalavimą padalinti turtą – apskaičiuojama nuo bendros dalintino turto vertės.
    3) Už reikalavimą atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (jei reikalaujama) – apskaičiuojama kaip už turtinį reikalavimą.

  • Noriu skirtis, bet vyras/žmona nesutinka. Ką turėčiau daryti?

    Sąlygos santuokos nutraukimui vieno iš sutuoktinių prašymu (turi būti bent viena iš išvardintų) (CK 3.55 str.):
    1) Sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei 1 metus (separacija nėra tik faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium, privalo būti teismo sprendimas dėl separacijos).
    2) Vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.
    3) Vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu.
    4) Vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei 1 metus už netyčinį nusikaltimą.

    Koks procesinis dokumentas teikiami teismui? (CK 3.56 str.)
    Prašymas.

    Ką reikia nurodyti, aptarti prašyme? (CK 3.56 str.)
    • Prašymas nutraukti santuoką vieno iš sutuoktinių prašymu savo turiniu panašus į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu (pažymima, dėl kokių priežasčių norima nutraukti santuoką, kaip pasidalijamas turtas, skolos, su kuo nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir kt).
    • Turi būti nurodoma bent viena iš keturių sąlygų, kuria remiantis kreipiamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

    Žyminis mokestis. Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių prašymu, ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamas.

  • Kartu su žmona/vyru nusprendėme nutraukti santuoką abipusiu sutarimu, kaip tai padaryti? (Santuokos nutraukimas bendru sutarimu)

    Tai operatyviausias ir labiausiai rekomenduojamas santuokos nutraukimo kelias, kurį pasirinkus galima išsaugoti taiką tarp sutuoktinių bei apsaugoti vaikus nuo neigiamų pasekmių (sutaupoma emocinių išgyvenimų, taip pat laiko bei piniginių sąnaudų).

    Santuokos nutraukimo bendru sutarimu sąlygos (būtinos visos trys) (CK 3.51 str.):
    1) Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai (jei nuo santuokos sudarymo praėjo mažiau nei 1 metai, nėra atimama teisė nutraukti santuokos, tačiau į teismą reikės kreiptis bendra ginčo teisenos tvarka prašant teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. nėra suteikiama galimybė kreiptis į teismą supaprastintos procedūros tvarka).
    2) Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.).
    3) Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

    Kokie procesiniai dokumentai teikiami teismui? (CK 3.52 str.)
    1) Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
    2) Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

    Kokius aspektus reikia nurodyti, aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių?
    1) Santuokos nutraukimo priežastys.
    2) Turto pasidalijimas:
    • kiek registruoto ir neregistruoto turto sutuoktiniai turi;
    • kam kokia nuosavybės teise (asmenine ar bendrąja jungtine) turtas priklauso;
    • kiek ir kokio turto kiekvienas iš sutuoktinių gauna po santuokos nutraukimo. Įprastu atveju tam, kuriam lieka turtas (automobilis, butas) - lieka ir įsipareigojimas kreditoriui. Norint vieną iš sutuoktinių atleisti nuo skolos reikės kredito įstaigos (banko) sutikimo.
    3) Skolų pasidalijimas:
    • nurodomos tiek asmeninės, tiek bendros skolos;
    • aptariama, kiek ir kokių skolų lieka kiekvienam sutuoktiniui;
    • bet kuris iš sutuoktinių gali savo vardu priimti bet kurias skolas (tiek asmenines, tiek bendras), tačiau būtinas kreditoriaus sutikimas, kitu atveju teismas sutarties nepatvirtins.
    4) Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos:
    • su kuriuo iš tėvų ir kur lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
    5) Nepilnamečių vaikų išlaikymas:
    • numatoma konkreti išlaikymo suma, kurią privalo mokėti vienas iš tėvų, su kuriuo negyvena vaikas;
    • pagal Lietuvos teismų praktika minimali išlaikymo suma yra lygi pusei minimalaus mėnesinio atlyginimo (šiuo metu tai 190 Eur).
    6) Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:
    • detaliai aptariama, kaip, kada vienas iš tėvų, gyvenantis skyrium, bendraus, susitiks su vaikais.
    7) Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas:
    • ar po santuokos nutraukimo vienam iš buvusių sutuoktinių kitas mokės išlaikymą, jei taip – kokio dydžio.
    8) Sutuoktinių pavardės:
    • ar po santuokos nutraukimo paliekama sutuoktinio pavardė, ar norima susigrąžinti mergautinę pavardę.

    Kokie dokumentai turi būti pridedami prie prašymo ir sutarties?
    1) Sutuoktinių tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
    2) Santuokos liudijimas.
    3) Nepilnamečių vaikų (jei tokių yra) gimimo liudijimai.
    4) Pažymos apie sutuoktinių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tiek asmenine, tiek bendrąja jungtine nuosavybės teise (jei tokio turto nėra, pažyma vis tiek reikalinga).
    5) Pažymos apie nuosavybės teise turimas transporto priemones (jei tokių nėra, pažyma vis tiek reikalinga).
    6) Informacija apie kreditorius, skolas (tiek asmenines, tiek bendras).

    Žyminis mokestis. Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pareiškėjai nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami

Užduokite klausimą

Neradote reikalingų atsakymų? Užduokite klausimą ir per 5 darbo dienas mes pasistengsime padėti.

Susisiekite per Skype

Susisiekite per Skype (iš anksto užsiregistravus telefonu). Skambinkite mums adresu info@teisesklinika.lt

Skambinti

Užsiregistruokite į susitikimą

Prašome iš anksto registruotis į susitikimą-konsultaciją su Vilniaus universiteto teisės klinikos konsultantais. Į susitikimą rekomenduojame atsinešti su Jūsų klausimu susijusių dokumentų kopijas. Asmenys priimami Vilniaus g. 25, Vilniuje.

Registruotis

Kontaktai

VU Teisės klinikos komanda yra pasirengusi Jums padėti.
Susisiekite.