Dalijimosi automobiliais platformos: kur jų teisinės atsakomybės ribos?

Netylant kalboms apie tai, kokių priemonių reikia imtis automobilių dalijimosi platformoms siekiant išvengti tragiškų įvykių keliuose, verta kelti klausimą, ar šias paslaugas teikiančios įmonės atsako dėl savo vartotojų sukeltos žalos prieš trečiuosius asmenis.

Civilinio kodekso (CK) 6.270 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.296 str. įtvirtinta taisyklė, kad jeigu žala atsirado dėl kelių asmenų veiksmų, šie asmenys atsako solidariai. Teismų praktikoje nurodoma, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (byla Nr. 3K-3-518/2006).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą.

Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (byla Nr. 3K-7-345/2007). Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma be kita ko ir tada, kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (byla Nr. 3K-7-59/2008). Todėl klausimas, ar automobilių dalijimosi platformos nėra solidariai atsakingos už savo vartotojų sukeltą žalą prieš trečiuosius asmenis, yra pagrįstas.

Žinoma, reikia atskirti žalą sukėlusio asmens (vairuotojo) ir pačios platformos atsakomybės kilmę. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu). Pagal formuojamą teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-717-210/2013), tokie pat kriterijai yra taikomi ir tais atvejais, kai asmens (automobilio ar kito didesnio pavojaus šaltinio faktinio naudotojo) nesieja su didesnio pavojaus šaltinio savininku teisiniai darbo santykiai, tačiau pastarasis transporto priemone naudojasi teisėtai, ne prieš savininko valią. Ši praktika išplečia civilinės atsakomybės ribas ir duoda pagrindą svarstyti dėl pačių platformų atsakomybės. Minėta CK norma yra imperatyvi, todėl nėra svarbu, kad sutartyse tarp nuomotojo ir nuomininko dažnu atveju rasime, jog „nuomininkui pereina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo rizika ir atsakomybė“, nes tokia sutarties nuostata būtų negaliojanti.

Akivaizdu, kad kiekvieno automobilio rezervacijos atveju nėra galimybės patikrinti nuomininko blaivumo arba įvertinti, ar šis, pavyzdžiui, nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tačiau šiame straipsnyje keliama mintis, kad siekiant apsaugoti nukentėjusius trečiuosius asmenis laikytina, jog automobilių nuomos platformos operatorius prisiima solidariąją atsakomybę dėl tokių pasekmių, nes tai yra jo verslo rizika.

Aptartas teisinis reglamentavimas taip pat lemia nuomotojo pareigą imtis aktyvių kontrolės priemonių. Šiuo metu norint rezervuoti automobilį nėra reikalaujama patvirtinti vartotojo tapatybę piršto antspaudu ar PIN kodu (lyginant su internetinės bankininkystės programėlėmis), todėl kyla grėsmė, kad nuomininkas gali būti net ne tas asmuo, kuris naudosis šia paslauga. Be to, niekaip nėra tikrinamas asmens blaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų (pvz., kontroliniais patikrinamaisiais skambučiais prieš pradedant kelionę).

Apibendrinant, avarijoje nukentėję asmenys, kai avarijos kaltininkas vairavo ne savo, bet automobilių dalijimosi platformos automobilį, teisme galėtų argumentuoti, kad nebuvo užtikrinta padidinto pavojaus šaltinio naudotojų kontrolė ir priežiūra, todėl nuomotojas turėtų būti laikomas solidariai atsakingu. Tai apsaugotų nukentėjusiuosius, kai avarijos kaltininkas neturi turto, kuriuo galėtų atlyginti savo veiksmais sukeltą žalą.

Tauras Diuba, Laurynas Totoraitis – Vilniaus universiteto Teisės klinika.

Straipsnis publikuotas infolex.lt.

Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Klinikoje konsultuoja vyresniųjų kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.

Palaikykite mūsų veiklą skirdami 2 proc. GPM »

Susisiekite

Vilniaus universiteto Teisės klinikos komanda
yra pasirengusi Jums padėti.